Vienas piktžoles rauna, kitas – sėja
Seimas 2022 m. gruodžio 13 d. pritarė kompleksiniams viešųjų pirkimų pakeitimams, kurie apima klasikinio, komunalinio ir gynybos bei saugumo srities pirkimų įstatymų pakeitimus.
Viena naujovių įpareigoja, kad nuo šių metų visi viešieji pirkimai (VP) turės būti „žalieji“, t. y., turėti aplinkosauginių aspektų (išskyrus žodžiu sudaromas pirkimo sutartis).
Viešųjų pirkimų centralizavimas, kuris buvo numatytas kaip viena iš VP efektyvinimo priemonių, didžiausių apsukų nepasieks – jis startuoja mažesne, nei planuota, apimtimi: Seimo priimtais įstatymų pakeitimais buvo susiaurintas ir savivaldos lygiu pasieks tik biudžetines įstaigas.
Naujovės nepalietė daug diskusijų ir verslo nepasitenkinimą sukėlusių savivaldybių sudaromų vidaus sandorių. Iki šiol galiojanti tvarka diskriminuoja verslą, praktiškai nušalindama jį nuo galimybės dalyvauti VP ir teikti konkurencinius pasiūlymus: darbus, kuriuos galėtų atlikti verslas, savivaldybės vadinamaisiais vidaus sandoriais atiduoda savo pačių įmonėms.
2022 m. gegužę Konstituciniam Teismui pateikus išaiškinimą dėl savivaldybių sudaromų vidaus sandorių, buvo galima tikėtis, kad kylantys neaiškumai ir neapibrėžtumas bus paliesti Viešųjų pirkimų įstatyme ir atsiras daugiau aiškumo tiek savivaldybėms, tiek rinkos dalyviams.
Tačiau tokių įstatymo pakeitimų taip ir neatsirado.
„Todėl tikėtina, kad 2023 m. pagausės teisminių ginčų tarp verslo ir savivaldybių dėl vidaus sandorių, o Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ir Konkurencijos taryba (KT) gali pateikti daugiau išaiškinimų“, – VŽ aiškina Karolis Smaliukas, advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Viešųjų pirkimų praktikos grupės vadovas, advokatas.
Bet, pasirodo, nei VPT, nei KT neturi oficialios teisės aktų aiškinimo funkcijos. Todėl, pasak teisininko, tikėtina, kad jos gali apsiriboti gana abstrakčiomis gairėmis ar rekomendacijomis. Neaiškumai nebus išsklaidyti, vadinasi, vidaus sandorių traukinukas sėkmingai pūškuos toliau.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad VP pakeitimais siekia palengvinti pirkimų vykdymą perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, taip pat skatinti tiekėjus aktyviai dalyvauti konkursuose ir t. t.
Tarp palengvinimų išskiriamos padidintos mažos vertės pirkimų ribos. Taip pat švelninami reikalavimai vertinimui ir pagrindimui dėl nacionalinio saugumo vertinimo ir su nepaprastąja padėtimi susijusių ribojimų nedraugiškų valstybių ir teritorijų tiekėjams: reikės mažiau dokumentų, o perkančiosios organizacijos galės naudotis vieša ar iš seniau turima informacija.
Trumpinamas laikas, per kurį galima susipažinti su laimėjusių tiekėjų pasiūlymais ir kvestionuoti pirkimo rezultatus. Anksčiau tai buvo galima daryti 6 mėnesius, dabar lieka tik 10 dienų arba 5 darbo dienos po laimėtojo paskelbimo. Atitinkamai keisis ir galimybės sudaryti sutartis terminai.
„Dėl šių pakeitimų, tikėtina, perkančiosios organizacijos dažniau atsidurs situacijose, kai pirkimo sutartys jau bus sudarytos, o tiekėjai nebegalės pareikšti pretenzijų ir jų reikalavimai bus nagrinėjami teismuose“, – prognozuoja K. Smaliukas.
VPT atstovai tikina, kad pakeitimai įtvirtina itin reikšmingą dabartiniu laikotarpiu galimybę peržiūrėti kainą visose sutartyse, kurios ilgesnės negu 6 mėnesiai.
„Pakrapštyti“ ir pirkimai, vykdomi neskelbiamų derybų būdu, – šįkart, kai produktai „įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės“. Manoma, kad tai turėtų paskatinti ūkininkus dažniau siūlyti savo produkcijos.
Kone visuose pakeitimuose palikta daug klaustukų ir net vietos interpretacijoms. Kad ir su „žaliaisiais“ pirkimais. Nors Vyriausybė ir Aplinkos ministerija nusprendė, kad kitąmet 100% viešųjų pirkimų turi būti „žalieji“, realybėje yra kitaip nei teorijoje: pasak teisininkų, perkančiosios organizacijos negalėjo tinkamai pradėti rengtis būsimiems procesams, nes ilgą laiką nesulaukė žaliųjų pirkimų aprašo, tvirtinamo aplinkos ministro įsakymu, pakeitimų.
Šimtaprocentį „žaliųjų“ pirkimų tikslą pasiekti vargu ar bus įmanoma dar ir todėl, kad dalies paslaugų atveju bus galima netaikyti „žaliųjų“ pirkimų kriterijų, o kitus pirkimus tvariais bus galima vadinti vien dėl tokių reikalavimų, kad, pavyzdžiui, prekės yra „tvirtos ir ilgaamžės“. Kitaip tariant, „žalumą“ bus galima interpretuoti.
Gana keistai atrodo sušvelninti VP reikalavimai dėl nacionalinio saugumo, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste. Ar palengvinimai (mažiau dokumentų, leidimas naudotis vieša ar seniau turima informacija) nesuteiks galimybės nesąžiningoms sandorių pusėms pasinaudoti spragomis?
VŽ nuomone, atrodo, kad, raunant piktžoles iš viešųjų pirkimų daržo, pasėjama dar ir naujų. Pirmiausia, atsiranda vis daugiau teisinio neapibrėžtumo, be to, dar ir pildomas sąrašas, kada galima nevykdyti VP konkursų, – ar tai reiškia, kad su valstybės pinigais bus leidžiama „laisviau“ elgtis? Belieka sutikti su viešųjų pirkimų ekspertais, kad ilgai Vyriausybėje brandinti, Seime svarstyti ir papildyti pakeitimai yra fragmentiški ir nelemia nei esminės viešųjų pirkimų reformos, nei esminių pagerinimų klampiame ir ne visada skaidriame VP procese.
