Vilties nebus per daug
Karas Ukrainoje paženklino visus šiuos metus. Atsipeikėję po pirmojo šoko, puolėm organizuoti visokeriopą pagalbą užpultai šaliai ir jos žmonėms: kaip ir kitos demokratinės valstybės priėmėme pabėgėlius, ruošėme karinės ir humanitarinės pagalbos siuntas etc. Į Ukrainos pusę stojo vieningai pečius suglaudusios Europos šalys, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija, Prancūzija, Australija.
Šįkart Putinas gerokai apsiskaičiavo, manydamas, kad jo grobuoniški „reikaliukai“ niekam nerūpės ir jis neilgai trukęs nebaudžiamas šeimininkaus Ukrainoje. Neišdegė. Bumerangas visad grįžta: smogė vienybe – anksčiau kiek snūduriavusi NATO pademonstravo vieningus „raumenis“ ir parodė visą savo galią. Negana to, į Aljanso „klubą“ pasiprašė dar dvi stiprios sąjungininkės – Švedija ir Suomija, kurių narystė paverstų Baltijos jūrą vidine NATO jūra.
Taip pasaulis, išpažįstantis tikrąsias vertybes – laisvę, demokratiją, žmogiškumą – pasiuntė aiškią žinią imperines užmačias pasikinkiusiam agresoriui: mes neleisime grobti svetimų žemių, kėsintis į žmonių laisvę ir juos žudyti.
Europoje nusistovėjusią tvarką sulaužiusi Rusija netruko sulaukti sankcijų – iki metų pabaigos Europos Sąjunga priėmė devynis jų paketus, savo įnašą skaičiuoja JAV ir kitos šalys. Sankcijos nutaikytos į didžiąją dalį Rusijos ekonomikos: naftos, dujų pramonę, bankinį sektorių ir kt. Nebegalėdamos importuoti lustų, su rimtomis problemomis susidūrė dauguma pramonės šakų, įskaitant karinį kompleksą, aviaciją.
Iš šalies-agresorės rinkos pasitraukė garsiausios pasaulinės kompanijos – ir iš prekybos sektoriaus, ir iš gamybos. Vakarai ne tik sumažino ir toliau mažina rusiškos naftos pirkimą, bet dar ir uždėjo apynasrį jos kainai. Mušta ir rusiška dujų šantažo korta.
Solidarumą su kovojančia Ukraina pademonstravo ir Lietuvos verslininkai – į paramos fondus pervedamos įspūdingos pinigų sumos, perkama amunicija kariams, humanitarinė pagalba civiliams. Rusams barbariškai naikinant Ukrainos infrastruktūrą, ištisi šalies regionai lieka be elektros, vandens, šildymo. Lietuva kartu su kitomis valstybėmis padeda ukrainiečiams atlaikyti šią žiemą, siųsdami elektros generatorius, transformatorius bei remontui reikalingą techniką.
Mūsų šalies verslininkai savo ryžtingais veiksmais nedviprasmiškai pareiškė rusams: neturėsime jokių reikalų su agresoriumi. Tiesa, šioje solidarumo kampanijoje yra išimčių – laimei, liko tik vienetai matijošaičių, iki šiol nesibodinčių misti kruvinais rubliais.
Iš Rusijos pasitraukė techniškai sudėtingiausią produkciją gaminusios tarptautinės kompanijos, o štai krabų lazdelių technologija tiesiog įaugo į rusų žemę.
Karas neišvengiamai įnešė korekcijų į pasaulinę ekonomiką, jo atgarsių banga užplūdo ir Lietuvą. Tad šiuos metus pramonei, verslui teko skirti ne naujoms galimybėms, o ekonominiams ir gamybiniams iššūkiams įveikti. Galvos skausmą sukėlė didėjanti infliacija, trūkinėjantys žaliavų tiekimo kanalai ir, žinoma, brangstanti energetika.
Tačiau yra ir kiek optimistiškesnių žinių: nepaisant vis didesnio pasaulio ekonomikos lėtėjimo, Lietuvos BVP III šių metų ketvirtį augo, išaugo ir mūsų šalies pramonės sukuriamos produkcijos apimtys. Pramonė ir toliau išlieka vienu iš mūsų ekonomikos stiprybės ramsčių. Pasak Vidmanto Janulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, pramonės sukuriama bendros pridėtinės vertės dalis sudaro penktadalį Lietuvos BVP ir toji dalis yra didesnė nei visoje Europos Sąjungoje. Šių metų I–III ketvirčiais Lietuvos pramonės sukuriamos pridėtinės vertės dalis augo ir siekė 23,3% bei praktiškai susilygino su Vokietijos pramonės indėliu į jos šalyje sukuriamą pridėtinę vertę (23,4 %).
Spartos nepraranda ir lietuviškos kilmės prekių eksportas – jo rezultatai byloja apie didelį potencialą. Tiesa, įmonėms tenka kovoti dėl konkurencingumo išlaikymo: tam koją kiša lėčiau nei atlyginimai augantis darbo našumas. Sukuriamų prekių ir paslaugų gamyba brangsta, todėl ilgainiui lietuviškos įmonės rizikuoja tapti nekonkurencingomis globaliose rinkose.
Lietuva gali kliautis ne tik stipria pramone – optimizmo įkvepia aukštųjų technologijų sektorius. Šiemet per 15 mln. klientų visame pasaulyje turinti „Nord Security“ tapo antruoju Lietuvos vienaragiu. Pirmuoju vienaragiu dar 2019 m. tapo drabužių mainų platformą „Vinted“ valdanti įmonė.
2012 m. Lietuvoje įkurta kibernetinės saugos sprendimų bendrovė „Nord Security“ šiemet paskelbė pritraukusi 100 mln. USD finansavimą, tai padėjo įmonės vertei išaugti iki 1,6 mlrd. USD.
Karas ir neprognozuojamos kaimynės iš Rytų paskatino sustiprinti mūsų šalies saugumą. Rūpestis dėl nacionalinio saugumo ir gynybinio potencialo didinimo tapo šiemet vienu svarbiausių politikų bei kariškių uždavinių. Iki daugiau kaip 2,5% BVP padidintas krašto apsaugos biudžetas, pasirašytos sutartys su Vakarų gamintojais dėl šiuolaikinės ginkluotės įsigijimo, sustiprintos Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinės pajėgos.
Joms vadovaujanti Vokietija paskelbė apie planus skirti Lietuvai brigados dydžio karinį vienetą, šis įsipareigojimas buvo įtrauktas į Madride vasarą vykusio NATO viršūnių susitikimo galutinį dokumentą. Tačiau kilo dvišalės diskusijos, ar papildomi keli tūkstančiai vokiečių karių turi būti fiziškai dislokuoti Lietuvoje. Nors diskusija šiuo klausimu dar tęsiasi, Lietuva deklaravo savo pasiryžimą iki 2025 m. pastatyti visą vokiečių brigadai reikalingą infrastruktūrą.
„Niekas nebūtų pagalvojęs, kad 2022 m. taip baigsis“, – naujienų agentūrai DPA baigiantis šiems metams teigė Robertas Habeckas, Vokietijos ekonomikos ministras, beje, dar iki prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą pasisakęs už ginklų Kyjivui tiekimą.
Apie 2023 m. pabaigą dabar galvoti sudėtinga. Bet laisvojo demokratinio pasaulio tikslas klausimų nekelia – jis išlieka vieningas: rusiškasis agresorius turi būti nugalėtas ir nubaustas už visus padarytus nusikaltimus.
„Putinas pralaimi šį karą mūšio lauke“, nes Ukrainos kariuomenė gauna ginklų iš Europos, NATO ir JAV ir juos naudoja „sumaniai ir strategiškai, gudriai ir didvyriškai“, sakė minėtas Vokietijos ministras.
Į Europą turi grįžti taika, o karo nuniokota, neįkainojamą auką sudėjusi Ukraina atstatyta bendromis jėgomis. Moralinė pasaulio skola Ukrainai didžiulė – ir jos narsūs kariai, ir visa jos nenugalima tauta gina mus visus nuo fašistinio maro, slenkančio iš Rytų.
Tikėkime, kad 2023-ieji bus šviesos ir gėrio pergalės metai – palinkėkime to vieni kitiems. Ir vilties – nenuleiskime rankų! Su Ukraina – kartu iki pergalės!
