Šviesa visada nugalės
Supratę ir kokia trapi gali būti laisvė, galbūt suvokėme, kokie nereikšmingi, beprasmiški būna mūsų tarpusavio vaidai, smulkmeniški nesutarimai. Ir kokias vertybes turime puoselėti ir ginti.
Galbūt taip buvo lemta, kad monstrui, panūdusiam grobti svetimas žemes, skersai kelio stojo būtent didvyriška Ukraina: štai jau daugiau nei 300 dienų savo didžiule auka ji gina ne tik savo laisvę ir tautinį identitetą, bet ir europinę demokratiją, visų mūsų laisvę ir ateitį.
Karo ugnyje skendinti Ukraina ir jos nenugalima tauta laisvajam pasauliui tapo tikru pasiaukojimo ir ryžto simboliu. Visos demokratinės šalys susivienijo, idant padėtų šiai taikiai ir darbščiai šaliai apsiginti nuo nuožmaus priešo ir galiausiai jį nugalėti.
„Jūs niekada neliksite vieni“, – Vašingtone viešėjusiam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį sakė Joe Bidenas, JAV vadovas.
„Amerikos žmonės yra su jumis kiekviename žingsnyje ir mes būsime su jumis, mes būsime su jumis tiek, kiek reikės“, - užtikrino jis ir pabrėžė, kad kartu bus išlaikyta ryškiai deganti laisvės liepsna.
Rusiškieji agresoriai visomis išgalėmis stengiasi įstumti Ukrainą į tamsos ir šalčio gniaužtus: stipriai gaudami į kaulus karo fronte, jie pradėjo kariauti prieš civilius: iranietiškais dronais mėgina ukrainiečius palaužti, palikdami juos be elektros, šildymo ir vandens.
„Europa neleis sušaldyti Ukrainos“, - tokia žinia pasiųsta šaliai iš aukščiausių ES tribūnų. Iškęsti sunkią žiemą ukrainiečiams pasiryžęs padėti ne tik Senasis žemynas: transformatoriai, generatoriai, visokeriopa humanitarinė pagalba keliauja ir iš JAV, Kanados, kitų demokratinių valstybių.
Visų šių šalių vienybės bei pagalbos reikės ir atstatant Ukrainą.
O kol kas kariaujančiai šaliai reikia vis daugiau ginklų – ir pačių pažangiausių. Šiomis dienomis vilties suteikė ilgai lauktas Baltųjų rūmų sprendimas perduoti Ukrainai vieną pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją. Ji, pasak Dmytro Kulebos, Ukrainos užsienio reikalų ministro, atveria kelią šių sistemų perdavimui ir iš kitų Vakarų valstybių. Tai – žingsnis į priekį, siunčiantis signalą sąjungininkams, kad Ukrainai galima ir reikia siųsti daugiau ginkluotės, įskaitant sunkiuosius šarvuočius ir kt.
Ukrainos vadovo vizitas JAV ir jo rezultatai netruko sulaukti isteriškų pareiškimų iš Kremliaus, kuris vėl ėmė grasinti ir Ukrainai, ir Vakarams. Išgirdome ir seną, savo zombiams skirtą dainelę, kaip Vakarai „eskaluoja konfliktą“, ir kad jie, Vakarai, „neįsiklauso į Rusijos susirūpinimą“, ir kad Kremlius dviejų prezidentų susitikime pasigedo pareiškimų „apie taiką“ etc.
Iš eilės: išvertus į normalių žmonių kalbą, Rusija piktinasi, kad Vakarai neleidžia rusams greičiau užgrobti Ukrainos.
Rusija tuo „susirūpinusi“. Yra dėl ko rūpintis: 3 dienų „pergalingas“ karas užsitęsė jau daugiau nei 100 kartų, o saliutų vis nematyt. Mitas apie „antrąją pasaulio armiją“ sudūlėjo ir išsisklaidė it rūkas.
Kremlius vis „susirūpinęs“, kad Vakarai ir Ukraina „nenori taikos“. Suprask: nekapituliuoja, atiduodama rusams visas užgrobtas teritorijas. Kurių, aišku, anie norėtų vis daugiau ir daugiau. Ir ne tik Ukrainoje.
Tik štai rusų isterika „pakalbėkite su mumis“, regis, jau nieko nebedomina.
O agresoriaus niokojama šalis į jokius kompromisus leistis neketina.
„Teisinga taika“ reiškia – jokių kompromisų dėl Ukrainos suvereniteto, laisvės ir teritorinio vientisumo“, – Vašingtone sakė V. Zelenskis. Pasak jo, „teisingą taiką“ sunku įsivaizduoti sūnų ir dukterų netekusiems tėvams – pinigai yra niekas, jokios kompensacijos ar reparacijos to neatpirks...
„Aš nežinau, kas yra „teisinga taika“. Tai labai filosofiškas apibūdinimas (...) Negali būti jokios teisingos taikos kare, kurį mums primetė (...) šitie nežmonės“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Šiuo nepaprastai sudėtingu ir sunkiu laiku, mintimis bei darbais būdami kartu su ukrainiečiais, laukdami šv. Kalėdų šviesos ir stebuklo, suvokiame: dabar kaip niekada mums reikia Kūčių ramybės ir bendrystės. Kai užklumpa sunkmetis, tai – tinkamiausias metas su artimiausiais žmonėmis apmąstyti, kas yra tos amžinosios, o svarbiausia – tikrosios vertybės.
Ukrainoje kryžiuojasi blogis ir gėris, abi pusės teisina savo veiksmus panašiai skambančiais vertybiniais argumentais ir tai jaukia protus. Tai, kad blogis savo destrukcinius veiksmus bando pridengti apsimestinu vertybiniu šydu tik įrodo, kokios svarbios žmonių gyvenime yra vertybės. Tačiau manipuliacijos vertybėmis nėra tolygu pamatinėms žmonijos vertybėms. Pastarosios niekada neragina žudyti ir gvieštis svetimo, jos neleidžia žeminti artimo ir riboti kitų laisvės.
Ar pastebėjome, kad prie jų niekaip nelimpa negatyvios konotacijos teiginiai, žiaurūs poelgiai, pagieža ir visokia kitokia bjaurastis. Pačios Kūčios ir su jomis susijusios tradicijos yra vertybių sistemos dalis, kurioje svarbią prasmę turi bendra malda.
Susėdę prie Kūčių ir šventinio kalėdinio stalo prisiminkime tuos, kurie, kulkoms švilpiant ir sproginėjant sviediniams, šąla apkasuose, kurie šventes pasitinka be elektros, vandens, šilumos ar net be namų. Tačiau stiprūs dvasia, stiprūs vieningoje kovoje už laisvę, už žmogiškąsias vertybes. Šiemet pasimelskime už juos – kurie aukoja savo gyvybę, kenčia nežmoniškas sąlygas, tačiau ryžtingai stabdo rusiškus agresorius, neslepiančius tikslo žengti tolyn į Europą.
Šiomis sunkiomis dienomis ukrainiečiai savo menkas elektros atsargas pasiryžę atiduoti šventinėms, nors ir kuklioms, eglutėms apšviesti: jie neleidžia priešui pavogti Kalėdų, jie daro viską, kad vaikus aplankęs šv. Mikalojus padėtų jiems bent trumpam užmiršti karo baisumus.
Kaip sako ukrainiečiai, Ukrainoje ne šviesos nėra – nėra elektros, o štai Rusijoje nėra šviesos, nėra net ir užuominų dėl prošvaistės.
Nepraraskime kalėdinio optimizmo – net ir po tamsiausios nakties ateina diena. Gyvenimiška išmintis byloja, kad vertybėmis grįstas pasaulis yra tai, ko trokšta ir siekia dauguma, tai buria ir suteikia jėgų kovai su blogiu, kuris galiausiai pasmerktas žlugti. Tačiau savaime tai neįvyksta, reikia mūsų visų pastangų. Nepavarkime. Padėkime Ukrainai.
REKOMENDUOJAME
