Draugą neturėdamas elektros pažinsi
Gana gerai susidariusią situaciją atspindi vyriausybių siekis dalį pinigų į biudžetus sugrąžinti apribojus energetikos gamybininkų (energiją gaminančių įmonių) neplanuotus viršpelnius. Valdžia šaukia, kad padidėjusias tokių bendrovių pajamas lėmė ne investicijos ar prisiimta papildoma rizika, o Rusijos sukeltas karas, parodęs vis dar didelę Vakarų šalių energijos išteklių, kitų svarbių žaliavų rinkų priklausomybę nuo agresorės.
Tiesa, energetikos milžinės, dažnai valdomos arba bent jau reguliuojamos tų pačių vyriausybių, liežuvio už dantų nelaiko: apribojus pajamas „gerais“ laikais, neinvestuos į inovacijas, gamybos plėtrą ir taip neleis pabėgti nuo tos taršios, iškastinės priklausomybės.
Lietuvos atvejis dar subtilesnis. Daugiausia elektros perkame iš Švedijos, iš kurios ji į Lietuvą teka ne tik 700 MW jungtimi per Baltijos jūrą, bet ir aplinkui per mūsų Baltijos kaimynes. Briuselyje pritvirtintame reglamente teigiama, kad tarp 100% ir daugiau nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki gruodžio 1 d., padedant Europos Komisijai, turi būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.
Nors Lietuvos priklausomybė nuo elektros importo kartais priartėja prie 200%, derybas pradėję energetikos politikos formuotojai pirmiausia aiškinosi, kas gali būti laikoma eksportuojančia šalimi, kur Švedijoje elektra pagaminama brangiau už numatytus 180 Eur/MWh, kiek pinigų Lietuva susigrąžintų ir – svarbiausia – kaip nesusipykti su kitoje kranto pusėje savo energetikos problemas sprendžiančia karūna.
Čia verta paminėti, kad Švedija yra viena iš nedaugelio elektros eksportuotojų Europoje, o Lietuva ir Liuksemburgas yra vieninteliai šimtaprocentiniai elektros importuotojai ES. Visgi kad savų energetikos problemų kitoje Baltijos pusėje yra apstu, pripažįsta ir šių metų pabaigoje Švedijos parlamento rinkimus laimėję politikai, kurie bent jau viešai deklaruoja nediskutuotiną pasiryžimą nukreipti šalį atominės energetikos plėtros kursu. Nors jis dar kelia aštrių diskusijų, nemažėjanti žemyno tarša ir Nyderlandų ar Lenkijos planai statyti naujas atomines jėgaines tarsi atneša palankių vėjų to kurso laikytis.
Bet grįžkime prie Lietuvos ir Švedijos derybų, kurių gamoje pasigirsta jau girdėta lietuviška nata – reglamentas įpareigojo, bet nieko nepaaiškino ir taip sukėlė dar daugiau rūpesčių. Nėra lengva, tačiau daugybė šalių, ypač pažabojusių atomą, jau mėgaujasi viršpelnių antsnukio nauda, kai neplanuotos verslų pajamos grįžta į biudžetą ir leidžia taikyti daugiau tikslinių paramos verslui ir gyventojams mechanizmų.
Dėl realios finansinės naudos iš Švedijos yra daugiau klaustukų ir nežinomybės nei atsakymų, o Dainius Kreivys, energetikos ministras, įvertinęs Lietuvoje elektrą gaminančias įmones, jau kalba apie 180 mln. Eur, kuriuos būtų galima surinkti į biudžetą Lietuvoje. Žinoma, reikės darbo, derybų, argumentų, teisinių konsultacijų, kitų šalių pavyzdžių ir pagalbos.
Be to, atrakinti seifą, kuriame saugoma energijos gamintojų ilgalaikių sutarčių su klientais informacija (pirmiausia kainos), gali būti sunkiai įmanoma. Visgi, pripažinę, kad Lietuvai verkiant trūksta elektros gamybos, galime būti atkaklūs, mokytis iš draugų sėkmių ir nesėkmių, derėtis, kurti ir rasti bendram gėriui naudingą sprendimą.
VŽ nuomone, dvišalės draugystės, ypač trunkančios ilgai ir patikrintos įvairių krizių, gali būti labai svarbios, tačiau nereikia tikėtis, kad draugas visada išspręs tavo problemas. Juk tik galvodami savo galva ateityje galėsime padėti savo draugams, kurie pateks į bėdą ar pas kuriuos tiesiog dings elektra.
Lietuva neturėtų naiviai tikėtis, kad ES sukurs tobulus mūsų valstybės interesus atitinkančius reglamentus. Kad jie veiktų geriau, pirmiausia Lietuvai reikės įdėti daug darbo, paskui elgtis kaip pavyzdžiui, o ne žvalgytis į kitus. Juk šiandien, kaip ir pagalbos Ukrainai atveju, galime tapti solidarumo sinonimu tikriems draugams, nors ekonominis sąžiningumas ir padorumas trumpalaikėje perspektyvoje gali atsieiti šiek tiek brangiau.
