Vaistų krizė: neigti ar pripažinti
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys suskubo patikinti, kad daugiau negu pusė trūkstamų viešai įvardijamų medikamentų yra sandėliuose. Visgi pusės nėra? Dar kiti suskaičiavo milijardinius farmacijos kompanijų pelnus, uždirbtus per pandemiją, apsimesdami, kad nežino, jog jos ne labdaros organizacijos ir pamiršdami, kiek įmonės yra investavusios į naujų vaistų, vakcinų kūrimą, kartais ir nesėkmingai.
Ar šioje galbūt dirbtinai sukeltoje krizėje jaučiamas spaudimas valstybėms didinti kompensuojamųjų generinių vaistų kainas? Taip, tikriausiai. Bet argi sąnaudoms kylant tai neatrodo normalu?
Europoje beveik neliko gaminančių vaistus nuo karščiavimo. Gamyba nutraukta, nes dėl fiksuotų kainų ir ligonių kasų spaudimo ji tapo nebepelninga. Pasakymas, kas gi čia tokio – pirkime iš Kinijos ar Indijos, – rizikingas. Ypač prisimenant, kai kilus pandemijai Indija nusprendė laikinai uždrausti 26 vaistinių preparatų eksportą. Tuomet buvo neleidžiama išvežti, taip pat ir į Europą, tokių vaistų kaip paracetamolis, acikloviras, neomicinas, levomicinas, progesteronas, – tai, kas sudaro apie dešimtadalį viso Indijos farmacijos pramonės eksporto. Ar tik ne tada atsipeikėta, kad per 90% vaistų žaliavos vaistų gamybai Europa įsiveža iš Kinijos.
Su COVID-19 pandemija susidūrusi Europa turėjo pripažinti, kad aktyvių farmacinių ingredientų, cheminių žaliavų ir vaistų gamyba tampa vis labiau priklausoma nuo Indijos ir Kinijos. Europos parlamentas ragino skatinti farmacijos gamybą Europoje. Siūlyta įvesti finansinę paramą, kuri paskatintų aktyvių farmacinių ingredientų gamintojus įsikurti Europoje ir domėtis tiesioginėmis užsienio investicijomis į gamyklas.
Ar ne paradoksas – mokėsime subsidijas, kad būtų statomos vaistų gamyklos, tačiau neleisime didinti šiose gamyklose gaminamos produkcijos kainų. Gal todėl apie aktyvią farmacijos kompanijų plėtrą Europoje nelabai ir girdėti. Vakarų Europa prioritetą teikia JAV – pastaraisiais metais ten investuojančių Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos farmacijos bendrovių projektai skaičiuojami dešimtimis.
Vaistų kontrolės tarnybos „Verslo žinioms“ pateiktais duomenimis, Lietuvoje šiemet iki spalio 1 d. buvo gauti 687 apie laikiną ir 58 pranešimai apie nuolatinį tiekimo sutrikimą.
Vaistų gamintojų atstovai sako, kad su vaistų tiekimo problemomis šiuo metu susiduria daugelis šalių, tačiau perspėja, kad nuo Naujųjų metų Lietuva gali patekti į išskirtinai blogą padėtį.
„Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią kompensavimo tvarką ir taikant kainų įšaldymą, susidaro absurdiškų situacijų, kai norėdami patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną gamintojai turėtų pasiūlyti 3–4 kartus mažesnę kainą nei paties vaisto gamybos kaštai. Priėmus papildomą išorinio referavimo į pigiausią veikliąją medžiagą reikalavimą, tikėtina, kad negalinčių pasiūlyti prašomos kainos bus dar daugiau“, – pirmadienį išplatintame pranešime įspėja Rasa Bričkienė, Vaistų gamintojų asociacijos direktorė.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Izraelio vaistų gamintojos „Teva“ ataskaita, spalį rašė, kad visa Europos farmacijos pramonė išgyvena krizę ir ji gali dar labiau gilėti. Priežastis paprasta: vaistų gamyba Europoje nebėra pelninga, todėl gamintojai ją iškelia į pigesnes Azijos šalis. „Teva“, vienintelė Europoje gaminanti vaistą nuo vėžio tamoksifeną, jau paskelbė, kad jo gamyba bus sustabdyta, tai ekonomiškai neperspektyvu.
UAB „Teva Baltics“ atstovai patikina, kad nėra jokių planų uždaryti gamyklos ar ją iškelti į kitas šalis. Toks iškėlimas būtų technologiškai sudėtingas ir brangus, be to, Lietuvos gamykla veikia labai efektyviai.
VŽ nuomone, neabejotinai vaistai turi būti prieinami visiems, bet neužsmaugiant jų gamybos taip, kad įmonės ieškotųsi sau vietos už ES ribų.
Ir, žinoma, su „Investuok Lietuvoje“ pagalba, derėtų stengtis skatinti jau esamų vaistų gamyklų plėtrą šalyje, jeigu naujų farmacijos plyno lauko investicijų net su finansine parama prisivilioti yra sunku.
REKOMENDUOJAME
