Ar išlįsime iš aviacinio užkampio?
Metų metais kalbama, kad Lietuva stovi nuošalyje nuo populiarų oro transporto kelių – pernelyg skurdi skrydžių geografija, nepatogūs laikai ir pan. Visa tai atbaido nuo Lietuvos ne tik turistus – patrauklumo varginančiose kelionėse nemato nei verslininkai, nei konferencijų rengėjai.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad popieriuje gali atrodyti gražiai – skrydį turime, bet į jį reikia keltis 3 ar 4 val. ryto. O Ryga sėkmingai vykdo skrydžių plėtrą patogiu laiku“, – aiškina Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Nereikia būti orakulu, kad suprastum – būtent nuo patogaus susisiekimo verslui aktualiomis kryptimis priklauso ir šalies investicinis patrauklumas.
Tiesa, šiltuosius kurortus lėktuvais iš Lietuvos pasiekti gana lengva, tačiau, kalbant apie verslą, investicijas, pirmiausia žiūrime, ar yra patogių skrydžių, pavyzdžiui, į Londoną, Frankfurtą.
Beje, Lietuva yra išsikėlusi tikslą plėsti konferencinį turizmą ir, ko gero, net tapti lydere šioje srityje. Bent jau savo regione. Ir ką gi turime šiandien?
Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė ir „Estravel Vilniaus“ generalinė direktorė, pasakoja: organizuojant konferencijas ar svarbius tarptautinius susirinkimus, Lietuva dažnai nėra pasirenkama vien dėl to, kad čia nėra patogu atskristi. Daugiau nei 50% skrydžių iš Lietuvos oro uostų yra pigiomis oro linijomis, tai nėra blogai, jeigu skrydžiai yra dažni, tačiau įprastai būna du ar trys skrydžiai per savaitę.
Neretas verslininkas, taupydamas laiką, norėtų tik pernakvoti ir grįžti namo prie savo reikalų. Tačiau jei dėl nepatogių skrydžių verslo kelionėse tenka praleisti kelias dienas, tokia kelionė tampa neefektyvi. Ji kainuoja daugiau: tenka mokėti daugiau dienpinigių, didesnės išlaidos viešbučiams, ką ir kalbėti apie laiką.
Julius Skačkauskas, susisiekimo viceministras, tikina, kad prasta susisiekimo oru problema buvo identifikuota tik atėjus naujai Vyriausybei. Ir, esą, sprendimas jau pajudėjo iš vietos: pasak jo, skatinamoji skrydžių priemonė atsidūrė Vyriausybės programoje, jau yra parengtas skrydžių skatinimo verslo planas.
Viešąjį konkursą parengti studiją laimėjo JK bendrovė „Informa Markets“, kuri išanalizavo rinką ir parinko efektyviausią variantą – rizikų pasidalijimo partnerystę. Vis pasigirstančios nacionalinio oro vežėjo idėjos buvo atsisakyta. Susisiekimo ministerija VŽ aiškino, kad šiuo metu minėtas planas, kainavęs 262.000 Eur, nėra viešai skelbiamas.
„Apklausę tiek verslo atstovus, tiek investuotojus ir turizmo organizacijas, jie identifikavo 14 konkrečių krypčių, kurios strategiškai reikalingiausios atvykstamajam turizmui ir investuotojams. Apskaičiuota, kad tos kryptys turi atsipirkti per tam tikrą laiką. Iki tol parengtas algoritmas, pagal kurį kaštai pasidalijami – vieną dalį padengia valstybė, kitą – pati oro bendrovė“, – pasakoja viceministras.
Jis pabrėžia, kad maksimalus sutarties terminas yra 10 metų, tačiau kai kurios kryptys turėtų atsipirkti per 2–3 metus. Krypčiai tapus pelningai, valstybė jos nebesubsidijuoja.
Nustatytos strategiškai reikalingos kryptys yra didžiausi Vakarų Europos miestų hub'ai, tarp jų – Londono Hitrou oro uostas, Paryžius, Amsterdamas, Hamburgas. Finansavimas skiriamas konkretaus skrydžio sąnaudoms padengti.
Belieka viena „smulkmena“ – finansai. Programos startui kitais metais yra reikalingi 5,9 mln. Eur. Tačiau iš pradžių biudžete tokios eilutės nebuvo, t. y. lėšų tam nenumatyta. Vis dėlto praėjusį trečiadienį Vyriausybė patikslintame biudžete skrydžių plėtrai atseikėjo trečdalį reikalingos sumos – 2 mln. Eur.
Tačiau ir dėl jos dar anksti džiaugtis. Viceministras teigia, kad planui finansuoti reikalinga suma dar gali kisti: „Čia buvo konsultantų apskaičiuota preliminari suma. Ta suma dar gali ir pamažėti, viskas priklausys nuo derybų.“
Jis pabrėžia, kad jeigu biudžete nebūtų skiriama pinigų, tai įgyvendinimas nusikeltų dar kitiems metams.
„Nusikėlimo rizika tikrai yra, bet bandysime ieškoti iš vidinių resursų. Galvotume ir apie biudžeto perskirstymą vasarą, norisi nors kelias kryptis pradėti“, – žada jis.
Suprantama, kad biudžeto eilučių dėliotojų darbas dabartinėje realybėje – ne pyragai. Tačiau, VŽ nuomone, Lietuvos pasiekiamumas (kaip ir jos žinomumas) gali tapti ta „višta“, kuri deda jei ne auksinius, tai bent ne ką prastesnės vertės „kiaušinius“. Skaičiuojama, kad vienas užsienio turistas atneša apie 1.500 Eur į Lietuvą, o kur dar galimos konferencijos ir kitokie tarptautiniai renginiai... Kurių taip ir nesulauksime neturėdami strategiškai reikalingų krypčių.
„Jeigu mes atidėsime jos įgyvendinimą, situacija pasikeis. Šiandien yra geras startas, kai turime investuoti į Lietuvos pasiekiamumą. Viena vertus, Lietuvos atvykstamasis turizmas yra labiausiai nusmukęs visoje Europoje. Kita vertus, Lietuva yra ant bangos žinomumo prasme, nes mes esame drąsi šalis, kuri padeda Ukrainai. Kartu mes matome, kokias skatinimo programas daro Latvija ir Estija, tad mes tikrai joms pralošime“, – pažymi Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
Jos vertinimu, parengtas planas yra labai gerai išdirbta schema – neradę finansavimo jam toliau tūnosime užribyje. Ar Vyriausybė, užsimojusi pagaliau išjudinti įstrigusią problemą iš vietos, žengia atgal?
