Slėpynių prizas – nepasitikėjimo dozė
Lapkričio 10 d. duomenimis, finansines ataskaitas už praėjusius metus iš viso buvo pateikę 115.500 juridinių asmenų – 61,5% tų, kurie turi tokią pareigą, VŽ informavo Registrų centras (RC).
Tai reiškia, kad tūkstančiai šalies įmonių ir organizacijų ilgiau nei pusę metų vėluoja pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. Didžioji dalis juridinių asmenų tai turi padaryti iki gegužės 31-osios.
VŽ sudaryto 20-ies didžiausių šalies įmonių, kurios iki lapkričio 10 d. dar nebuvo pateikusios praėjusių metų finansinių ataskaitų, sąrašo pirmose pozicijose – statybinių ir apdailos medžiagų prekybos tinklą valdanti UAB „Kesko Senukai Lithuania“, maisto produktų gamybos AB „Kauno grūdai“, trąšų gamintoja AB „Lifosa“, kviečių krakmolo bei glitimo gamybos UAB „Roquette Amilina“, AB Vilniaus paukštynas.
Vienos įmonės aiškina, kad keičiasi jų finansiniai metai, kitos, kad užsitęsė finansinis auditas ir kt.
Pavyzdžiui, nepareigingumo „lyderės“ vardą turinti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ mojuoja būtent „baigiamo“ visos grupės finansinio audito argumentu.
Tačiau kone identišką paaiškinimą bendrovė deklaravo ir liepą, kai VŽ skelbė didžiausių įmonių, kurios RC iki gegužės 31 d. nebuvo pateikusios finansinės atskaitomybės dokumentų, penkiasdešimtuką. Jame pirmą vietą ir tada užėmė „Kesko Senukai“. Vis dar „baigia“.
RC skaičiuoja, kad iki gegužės 31 d. finansines ataskaitas buvo pateikusios beveik 67.600 įmonių ir organizacijų, aštuntadaliu daugiau nei metais anksčiau, skaičiuoja „Creditinfo Lietuva“. Centras tai vadina didėjančiu verslo sąmoningumu, esą vis daugiau bendrovių bei organizacijų supranta ir vertina finansinių ataskaitų teikimo svarbą visuomenei, verslo bendruomenei.
Rūtos Skyrienės, asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomosios direktorės, skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkės, įsitikinimu, finansinės ataskaitos turėtų būti kiekvienos įmonės higienos standartas, jis yra įveikiamas kiekvienai sveikai ir skaidriai veikiančiai organizacijai.
Juridinių asmenų finansinių ataskaitų rinkinio informacija – tai tarsi savotiška subjekto „ekonominė nuotrauka“, kurioje matyti įmonės turtas, įsipareigojimai, veiklos rezultatai. Šios informacijos vartotojai paprastai būna bendrovių partneriai, tiekėjai, klientai, kreditoriai, įmonių darbuotojai, taip pat valstybės institucijos ir įstaigos ir kt.
„Pagal tai, kokia dalis bendrovių laiku įvykdo prievolę pateikti finansines ataskaitas, galime matuoti rinkos sąmoningumą ir skaidrumą“, – kalba Aurimas Kačinskas, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ direktorius.
Šiemetinio kiek didesnio aktyvumo priežastis – ne tik ir galbūt ne tiek didėjantis įmonių sąmoningumas. Prisiminti prievolę jas paskatino itin pragmatiška priežastis: mat nepateikus finansinių ataskaitų, verslams ribojama valstybės parama bei galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Duomenų analitikai vardija priežastis, dėl kurių juridiniai asmenys metų metais nevykdo prievolės ir tūno prieblandoje: vienos įmonės yra gana uždaros ir apskritai nėra linkusios apie save atskleisti bet kokių duomenų, kitoms trūksta gebėjimų tai padaryti pačioms, o finansininko paslaugoms jos nenori išlaidauti etc.
Be to, dalis tokių bendrovių nevykdo aktyvios veiklos, todėl jų vadovai ar akcininkai nemato reikalo rengti ir finansinės atskaitomybės dokumentų.
Prasmės teikti ataskaitas kartais nemato ir kai kurios nedidelės įmonės. Sunku net įsivaizduoti situaciją, kad teisės aktų būtų nesilaikoma vien todėl, kad „nemato reikalo“. Ko gero, atitinkamos sankcijos neužtruktų.
O kaip elgiamasi su finansines ataskaitas teikti vengiančiomis įmonėmis? Teoriškai bausmė yra – Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad juridinio asmens vadovui dėl to gali būti skirta nuo 200 iki 3.000 Eur bauda.
Tiesą sakant, tokiais skaičiais apibrėžtą sankciją tiesiog juokinga vadinti bauda. Turinčiam ką slėpti vadovui tai – tarsi mažyčio uodo dūris.
Bet net ir tie „uodai“ dažniausiai praskrenda pro šalį, mat valstybės institucijos iki šiol nebuvo aktyvios, įgyvendindamos sankcijas už nepateiktas finansines ataskaitas.
RC ne taip seniai įduota dar viena rykštelė: pagal dabartinį reglamentavimą bendrovėms, kurios be pateisinamos priežasties vienus metus vėlavo pateikti finansines ataskaitas, ilgiau nei pusmetį nesuformavo valdymo organų ir dėl to negali priimti sprendimų ir pan., RC savo iniciatyva gali pradėti likvidavimo procesą.
Kaip rodo daugiametė patirtis, nemažai daliai įmonių paranku neteikti jokių žinių apie save, juolab kad nuobaudų už tai jos praktiškai nesulaukia. Tai, aišku, akmenukas į valstybės institucijų daržą. Ir kasmet tų akmenukų ten vis padaugėja.
VŽ stebina ne tik tai. Keista, kad verslas vis dar nepakankamai suvokia, jog veiklos ir finansų skaidrumas gali prisidėti prie jų pačių sėkmės, – jei įmonių finansiniai rodikliai geri, kodėl gi tuo nepasinaudojus ir jų nepaviešinus? Toks skaidrumas gali užtikrinti geresnes bendradarbiavimo sąlygas iš partnerių bei kredituojančių institucijų, sprendimai dėl to priimami greičiau ir efektyviau.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad tvarkingai teikiant finansines ataskaitas prasiplečia naujų partnerysčių galimybės – užsienio įmonės, ieškančios strateginių partnerių Lietuvoje, visada domisi juridinio vieneto finansų būkle. Todėl finansinių ataskaitų nepateikimo faktas atbaido daug labiau nei tam tikrų laikinų sunkumų atskleidimas.
Slapukavimas žada tik atvirkštinių rezultatų – viešumo vengiančiam verslui bus atseikėjama tik nepasitikėjimo dozė.
