Galėtų būti dar geriau, jei...
Ultratrumpų impulsų lazerius gaminanti UAB „Litilit“ A finansavimo etape pritraukė 3,7 mln. Eur iš Taivano fondų valdytojos „Taiwania Capital“ (TC) ir Lietuvos rizikos kapitalo fondų valdymo įmonės „Iron Wolf Capital“. Tai – pirmoji Taivano investicija į Lietuvos įmonę iš Rytų ir Vidurio Europai skirto 200 mln. USD fondo.
Nikolajus Gavrilinas, „Litilit“ vadovas, pirmadienį VŽ sakė, kad Taivano partneriai padės atverti duris į naujas ultratrumpų impulsų lazerių taikymo nišas pramonėje, kuriose šiuo metu dominuoja JAV ar Europos gamintojai.
„Litilit“ yra pirmoji Lietuvos įmonė, gavusi investiciją iš TC fondo, apie kurį sausio pradžioje pranešė taivaniečiai. Šis fondas buvo vienas iš Taivano priemonių plano, skirto ekonominiams ryšiams su Lietuva plėtoti po Kinijos patirto ekonominio spaudimo.
Iki šių metų pabaigos „Taiwania Capital“ ketina paskelbti ir apie dar dvi investicijas.
Be minėtos „Litilit“, džiugesnių žinių turi Lietuvos daiktų interneto prietaisų projektuotoja ir gamintoja „Teltonika IoT Group“ – ji planuoja pasirašyti sutartį su Taivano pramonės technologijų tyrimų institutu (ITRI). Susitarimas Lietuvos įmonei leis naudoti Taivano lustų licencijas bei patentus ir lustų gamybą sostinės Liepkalnyje galbūt pradėti anksčiau, nei buvo planuota.
Ericas Huangas, šalies atstovybės Lietuvoje vadovas, pirmadienį VŽ patikino, kad Lietuva yra vienintelė šalis, kuriai bus perduotos Taivano lustų technologijos.
Arvydas Paukštys, „Teltonikos“ vadovas, pirmadienį sakė, kad susitarimą su ITRI tikimasi pasiekti per kelias savaites.
Pernai beveik 60 Lietuvoje veikiančių Lietuvos lazerių bendrovių pajamas per metus augino 10% ir pasiekė 176 mln. Eur apyvartą, skaičiuoja Lazerių asociacija. Anot jos, šalies įmonės užėmė apie 1% pasaulinės lazerių rinkos.
Lietuvoje šalia lazerių įmonių „liūtų“ randasi vis daugiau augančių lazerių verslų, kurie įvairina kuriamų produktų spektrą.
Nors spartesniam sektoriaus augimui trukdo Kinijos įvesti neoficialūs importo ribojimai lietuviškoms prekėms, Lietuvos lazerių bendrovės, nepaisant šio akibrokšto, šįmet ketina augti ir pasiekti apie 200 mln. Eur apyvartą.
Lietuvos eksportas į Taivaną šių metų sausį–rugpjūtį sudarė 19,3 mln. Eur ir per metus augo 32,6%, rodo Statistikos departamento duomenys. O lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją lyginamuoju laikotarpiu per metus mažėjo 83%, iki 20,8 mln. Eur.
VŽ kalbinti minėtos šakos atstovai sako matantys galimybių dalį Kinijos praradimų kompensuoti Taivane, nors naujomis rinkomis kompensuoti praradimus lazerių įmonėms nėra lengva.
Gediminas Račiukaitis, Lietuvos lazerių asociacijos vadovas, aiškina: nors šalies lazerių bendrovės bando spausti Taivaną, kad pavyktų kompensuoti Kinijos praradimus, vis dėlto derybos vyksta vangokai.
Mitchas Yangas, „Taiwania Capital“ vadovaujantis partneris, VŽ anksčiau šįmet teigė, jog kalbamasi dėl bendros Lietuvos ir Taivano įmonės, kuri gamintų komponentus puslaidininkių ir lazerių sferoje, steigimo. Žinių apie bendros įmonės įsteigimą kol kas nėra.
Augti Lietuvos lazerių gamintojams trukdo ne tik dėlionės su rinkomis: iššūkių randasi ir daugiau, ir jie čia pat, Lietuvoje. VŽ nuomone, atitinkamos institucijos galėtų įsiklausyti į didelės pridėtinės vertės produkciją gaminančio sektoriaus atstovų problemas: paklausti apie galimybes stiprinti lazerių sektorių ir užimti daugiau nei dabartinį procentą pasaulinės lazerių rinkos, didžiausiais trikdžiais jie vadina specialistų trūkumą ir viešųjų įstaigų finansavimą.
Asociacijos vadovas aiškina: vienas būdų padidinti Lietuvos įmonių pasaulyje užimamą rinkos dalį yra naujų krypčių – kvantinių jutiklių, kvantinio ryšio ir medicinos – plėtra. Į mediciną jau investuoja „Light Conversion“, medicinos diagnostikai lazerį pristatė ir „Eksplos“ grupė.
„Yra medicinos diagnostika – tai netiesinė mikroskopija, bet yra ir gydymo sistemos – tai, ką „Light Conversion“ daro akių chirurgijai. Tačiau, naudojant galingus lazerius, galima generuoti įgreitintus elektronus ir gydyti vėžį. Čia matome viziją“, – kalba jis.
Tačiau tam esą reikalingi viešieji pinigai, kurių nepavyksta rasti. Pašnekovas pažymi, kad tarp verslo ir viešųjų įstaigų – Fizinių ir technologijų mokslų centro (FTMC) ar lazerių centro – investicijų į mokslinius tyrimus yra didelė disproporcija.
Sektoriaus įmonių plėtrą riboja ir specialistų stygius – skaičiuojama, kad lazerinių technologijų magistrantų Vilniaus universitete per metus paruošiama apie 20, o viso sektoriaus darbuotojų skaičius nuolat auga ir artėja link 1.500.
Kokybiniu šuoliu įmonių atstovai vadina pramoninių lazerių taikymą – tai padėtų atsiriekti didesnį pasaulinio lazerių pyrago gabalą. Lietuvos lazerių įmonės pastarąjį dešimtmetį buvo susitelkusios į mokslinius taikymus, dabar jau ir juda pramonės link.
O kadangi lazeriai yra naujovėms ir technologijoms imlus verslas, joms ypač svarbu turėti stiprias viešąsias įstaigas – universitetus, institutus. Bet Lietuvoje šių įstaigų finansavimas, VŽ pašnekovų vertinimu, atrodo skurdokai. Tačiau stiprinti viešąsias įstaigas trukdo ne tik finansavimo kiekis – ir su dabartiniu esą galima būtų pasiekti geresnių rezultatų. Dabar finansavimas nėra koncentruojamas, o paskirstomas po truputį visiems, tad kenčia ne tik lazerių, bet ir kitų sektorių įmonės.
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina, kad mokslo finansavimas Lietuvoje kasmet nuosekliai auga. „Mokslo finansavimas yra skirstomas pagal rezultatus – lazerinių tyrimų grupės vykdo aukšto lygio tyrimus, tad gauna didesnę dalį bazinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo“, – rašoma ministerijos atsakymuose.
Beje, minėtos ministerijos darbų sferoje yra tai, apie ką kone vienbalsiai šneka lazerių pramonės atstovai, – specialistų trūkumas. Ar planuojama užpildyti šią nišą?
