Miegas ant laurų – neramus
Ketvirtadienį, spalio 20 d., paviešintoje apžvalgoje „OECD Economic Survey Lithuania“ pažymima, kad Lietuvos ekonomika po pandemijos „atsigavo greitai“ ir po 2020 m. fiksuotos stagnacijos 2021 m. pasiekė spartų 6% augimą.
„Nedaug šalių pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų kaip Lietuvai. (...) Lietuvos konvergencija tikrai buvo gera ir greita, palyginti su kitomis šalimis“, – pristatydamas EBPO ataskaitą apie šalies ekonomiką, kalbėjo šios organizacijos vyriausiasis ekonomistas Alvaro Pereira.
Pasak jo, 2010–2020 m. tarp 38 EBPO stebimų valstybių Lietuva buvo antroje vietoje pagal BVP augimo vienam gyventojui tempą.
„Pirmoje vietoje yra Airija. Ji yra vertinama kaip keltų tigras, o Lietuva yra Baltijos tigras, kalbant apie augimo konvergenciją“, – pabrėžė ekonomistas.
EBPO prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 1,6%, kitąmet – 1,3%. Tai yra viena iš optimistiškiausių prognozių, kurias yra pristačiusios institucijos ar finansų įstaigos. Bendrų įžvalgų ir tendencijų yra pateikęs Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija, EBPO, Finansų ministerija, Lietuvos bankas.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, teigia, kad dauguma institucijų mato, jog Lietuva turėtų išlikti augimo kelyje. Nors gali būti keli ketvirčiai, kai ekonomika atrodys prasčiau, pasak ministrės, vidutinis augimas numatomas tiek šiais, tiek kitais metais, apie 1,5 proc. punkto.
„Palyginti su kitomis šalimis, bent jau pagal naujausias prognozes, ES ekonomika augs 0,3%. Jūsų augimas bus daug geresnis. Situacija Lietuvoje nėra nuostabi, bet ji nėra bloga“, – akcentavo A. Pereira. Jis pridūrė, kad recesijos Lietuvoje EBPO neprognozuoja.
Tačiau organizacijai pro akis neprasprūdo faktas, kad Lietuva yra viena tų euro zonos šalių, kuriose sparčiai auga infliacija, – rugsėjį ji pasiekė 22%, o ją nulėmė išsipūtusios energijos kainos, kiek mažiau brangę maisto produktai ir komunalinės paslaugos.
O ką gi mūsų šaliai dabar rekomenduoja prestižinis turtingųjų valstybių klubas, kurio nare Lietuva tapo 2018-aisiais? Pirmiausia Vyriausybės politika turi būti orientuota į ekonominio šalies atsparumo stiprinimą.
Bendrame namų darbų pakete siūloma siekti griežtos fiskalinės politikos ir per daug neišlaidauti. Vyriausybei rekomenduojama su itin aukšta infliacija kovoti „tinkamu tempu“ griežtinant fiskalinę politiką.
A. Pereira perspėja, kad negalima sau leisti didžiulių paramos paketų, kokie buvo COVID-19 metu: dabartinė krizė užsitęs, jei bus siūlomi dideli paramos paketai, tai tik dar labiau padidins infliaciją ir išryškins problemas, su kuriomis susiduriame dabar.
EBPO taip pat ragina užtikrinti, kad parama būtų skiriama tikslingai ir laikinai pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms bei verslams, kurie nukentėjo nuo aukštų elektros ir dujų kainų.
Tarp pateiktų rekomendacijų, be kita ko, Lietuvos bankui rekomenduojama griežtinti makroprudencines priemones, jeigu tendencijos nekilnojamojo turto srityje imtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui šalyje.
Švietimo srityje raginama toliau optimizuoti mokyklų tinklą, mokymo turinį orientuoti į skaitmeninių įgūdžių ugdymą.
Tarp kitų EBPO rekomendacijų – užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu valstybės skolos lygis sugrįžtų į tvarų, siekti didesnio savivaldybių finansinio savarankiškumo, praplėsti taršos mokesčius transporto ir žemės ūkio srityse.
Apžvalgoje taip pat rekomenduojama prioritetą teikti reformoms, kurios didina produktyvumą ir prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo. Raginama tęsti valdysenos pertvarkas valstybės valdomose įmonėse. Profesinio mokymo srityje stiprinti pameistrystės mokymus, kad būtų įgyjama darbo rinkoje paklausių įgūdžių.
Pasigendama spartesnės transformacijos inovacijų ir skaitmeninių technologijų srityse, nurodant, kad spartesnė skaitmeninė transformacija yra esminė sąlyga paversti Lietuvos ekonomiką produktyvesne.
Pastebėjęs mūsų šalies visuomenės senėjimo tendenciją, A. Pereira mano, kad Lietuvai teks keisti mokesčių, švietimo, taip pat ir pensijų sistemą. Rekomendacija tokia: nuo 2026 m. indeksuoti pensinį amžių pagal tikėtiną gyvenimo trukmę. Pasak ekonomisto, dėl senėjančios visuomenės Lietuvos valstybės skola, nesiimant papildomų fiskalinių priemonių, gali labai išaugti ir 2050 m. pasiekti apie 100% BVP lygį.
VŽ nuomone, rekomenduotų darbų kraitelė gana pilna, jei ne su kaupu. Kita vertus, kokių nors „kosminio“ lygio uždavinių EBPO Lietuvai ir neuždavė – problemos žinomos, ne viena ir įsisenėjusi. Tačiau galbūt įtakingos organizacijos bakstelėjimas į jas pirštu suteiks pagreitį jas įgyvendinant. Jei Vyriausybė išties jų imsis, nes tai, kas pastaruoju metu vyksta valdančiųjų stovykloje, kelia šiokių tokių abejonių: kibirkštys dėl biudžeto žiebiasi tarp Vyriausybės ir kai kurių valdančiosios Seimo daugumos narių, dėl konservatorių tarpusavio kovų jau net prabilta apie premjerės Ingridos Šimonytės atsistatydinimo galimybę. Kiek visai tai sumaiščiai bus (ir ar bus) atspari ir tvari valdžia, kuriai EBPO įteikė svarbių ir neatidėliotinų namų darbų paketą?
