EBPO recesijos Lietuvai neprognozuoja, ragina tikslingiau, laikinai remti verslą ir gyventojus
Tekstas papildytas naujais EBPO vyriausiojo ekonomisto Alvaro Pereira, taip pat finansų ministrės Gintarės Skaistės. Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus komentarais
Ketvirtadienį paviešintoje apžvalgoje „OECD Economic Survey Lithuania“ pažymima, kad Lietuvos ekonomika po pandemijos „atsigavo greitai“ ir po 2020 m. fiksuotos stagnacijos 2021 m. pasiekė spartų 6% augimą.
„Stiprus eksportas ir tvirta Vyriausybės paramos programa lėmė, kad Lietuvos BVP pasiekė ikipandeminį lygį dar 2021 m. pradžioje, tačiau karas Ukrainoje paveikė ekonomikos raidą“, – pažymima apžvalgoje.
EBPO skelbia, kad Lietuva susiduria su viena sparčiausiai euro zonoje augančia infliacija, kuri rugsėjį pasiekė 22%, o ją nulėmė išsipūtusios energijos kainos, kiek mažiau brangę maisto produktai ir komunalinės paslaugos.
„Atlyginimai nominalia verte toliau auga, tačiau realiosios gyventojų pajamos (po infliacijos) šalyje smunka nuo 2021 m. pabaigos“, – pažymi EBPO ekonomistai.
[infogram id="323c8ad8-e991-4995-baa6-e99c7008cee8" prefix="SYs" format="interactive" title="Copy: 2022 rugsėjis: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2022 m. rugpjūtį, %"]
Rekomendacijos Lietuvai
EBPO, kurios narė Lietuva yra nuo 2018 m., rekomenduoja su itin aukštą infliacija Vyriausybei kovoti „tinkamu tempu“ griežtinant fiskalinę politiką.
Pažymima, kad Vyriausybės politika turi būti orientuota į ekonominio šalies atsparumo stiprinimą.
Tačiau taip pat ragina užtikrinti, kad parama būtų skiriama tikslingai ir laikinai pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir verslams, kurie nukentėjo nuo aukštų elektros ir dujų kainų.
Tarp pateiktų rekomendacijų, be kita ko, Lietuvos bankui rekomentuojama griežtinti makroprudencines priemones, jeigu tendencijos nekilnojamojo turto srityje imtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui šalyje.
Taip pat švietimo srityje raginama toliau optimizuoti mokyklų tinklą, mokymo turinį orientuoti į skaitmeninių įgūdžių ugdymą.
Senėjant visuomenei, kuri reikalaus vis didesnio viešojo finansavimo, siūloma pensijinį amžių po 2026 m. susieti su gyvenimo trukme.
[infogram id="84216265-ea85-469f-b3fe-82f1dcc33d67" prefix="ouL" format="interactive" title="EBPO prognozė Lietuvai"]
Apžvalgoje taip pat rekomenduojama prioritetą teikti reformoms, kurios didina produktyvumą ir prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo. Raginama tęsti valdysenos pertvarkas valstybės valdomose įmonėse. Profesinio mokymo srityje stiprinti pameistrystės mokymus, kad būtų įgyjami darbo rinkoje paklausūs įgūdžiai.
Pasigendama spartesnės transformacijos inovacijų ir skaitmeninių technologijų srityse, nurodant, kad spartesnė skaitmeninė transformacija yra esminė sąlyga paversti Lietuvos ekonomiką produktyvesne.
EBPO vyriausiasis ekonomistas Alvaro Pereira teigia, kad Lietuvos ekonomika išliko itin atspari Covid-19 pandemijai. Tai pasiekti padėjo tinkama finansų ir fiskalinė politika.
„Kilęs karas Ukrainoje kelia naujus iššūkius, tačiau Lietuva yra pasirengusi tuos iššūkius atremti“, – teigia A. Pereira.
Energetinė krizė gali užsitęsti
Kalbėdamas Vilniuje, apžvalgos pristatymo metu, A. Pereira žurnalistams pabrėžė, kad siekiant efektyviai pažaboti infliaciją, energijos kainas fiskalinė politika turi eiti koja kojon su griežtinama pinigų politiką, todėl vyriausybių taikomos pagalbos priemonės turi būti tikslinės ir laikinos.
Jis prognozavo, kad energetikos krizė užsitęs, o kitų metų žiema bus dar sunkesnė nei šiųmetė dėl iššūkių užsitikrinant energetinius išteklius, rusiškos kilmės dujas, naftą pakeičiant kitais energijos šaltiniais.
Pašnekovas Vyriausybę kvietė nepersistengti su ekonomikos palaikymo priemonėmis energetinės krizės metu ir siekti tvarių viešųjų finansų.
„Jei bus siūlomi dideli paramos paketai, tai tik dar labiau padidins infliaciją ir išryškins problemas, su kuriomis susiduriame dabar“, – aiškino A. Pereira.
Lėtesnis augimas užprogramuotas
Lėtėjant pasaulinei ekonomikai ir augant infliacijai, pasak EBPO ekonomisto, lėtesnio ekonominio augimo neišvengs ir Lietuva. Tačiau A. Pereira pabrėžė, kad EBPO prognozės Lietuvai yra geresnės nei daugeliui kitų šalių.
VERSLO TRIBŪNA
„Verslo tribūnoje“ įkvepianti istorija ir pamokos, išmoktos įveikiant iššūkius, kurių netrūksta NT vystytojų kasdienybėje. Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir įmonės „Insta projektai“ vadovas Justas Rutkauskas pasakoja vieno projekto, prasidėjusio varžytinėmis, istoriją: „Tai buvo geriausia mokykla, kokia gali būti.“
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas „Verslo žinių“ kvietimu dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
„Esu įsitikinęs, kad Lietuva pasirodys gerai. Žinoma, jūs negalite kontroliuoti tokių veiksnių, kaip karo eiga ir to, kaip Europai seksis ateinančius kelis metus“, – pridūrė A. Pereira.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, žurnalistams sakė, kad EBPO ir Finansų ministerija ekonominę aplinką mato panašiai.
„Neapibrėžtumas dėl karo išties yra aukštas. Visgi EBPO, Tarptautinis valiutos fondas, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas į kitus metus žvelgia pakankamai pozityviai. Tikimės, kad mūsų ekonomika išliks augimo kelyje. Prognozuojama, kad vidutinis metinis augimas kitąmet sudarys 1,5%“, – teigė G. Skaistė.
[infogram id="4ad44864-c38a-4edc-98b5-1b4ad8407425" prefix="agU" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 10 19"]
G. Skaistė sako pritarianti EBPO ekonomisto išsakytai nuomonei, kad papildomų mokesčių lengvatų Lietuvoje nereikia, o dabartinės turėtų būti laikinos.
„Pritarčiau, kad visos mokestinės lengvatos, kurios taikomos čia ir dabar, turėtų būti laikinos ir apie papildomą plėtrą, man atrodo, šiuo metu galvoti būtų neteisinga, ypač jeigu kalbame apie pokyčius, kurie yra sisteminiai, ilgalaikiai ir nėra susiję su esamos situacijos sprendimu“, – spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė, ją cituoja BNS.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui siūlant neterminuotą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros ir sporto veiklai, finansų ministrė teigia norinti matyti šios lengvatos finansavimo šaltinius.
Pasak A. Pereiros, norint išvengti naujų mokesčių galima keisti jų derinius, pavyzdžiui, mažinant socialines įmokas didinti su aplinkosauga susijusius mokesčius.
G. Skaistė žurnalistams taip pat sakė, kad energetikos krizės sprendimo priemones, kurios dabar kyla iš ES nacionalinių vyriausybių ir yra skirtingos apimties bei pobūdžio, turėtų ES lygiu koordinuoti Europos Komisija. To reikia tam, kad būtų išlaikomas vienodas konkurencingumo lygis, o valstybių biudžetams nebūtų užkrauta pernelyg didelė našta.
Ministrės teigimu, EBPO teikiamos rekomendacijos dėl struktūrinių reformų sutampa su Vyriausybės programa ir tomis reformomis, kurios jau yra įgyvendinamos.
Ministrė paminėjo švietimo sistemos reformos pokyčius, žaliosios pertvarkos veiksmus, kurie yra aprašyti „Naujos kartos Lietuva“ plane. Taip pat ir sveikatos sistemos reformą, kurios įstatyminiai pokyčiai jau yra priimti ir kt.
EBPO ataskaitos aptarime dalyvavęs Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys, teigė, kad pinigų politika yra svarbi kovojant su infliaciniais procesais ir ypač Lietuvoje, nes daug kas ateina iš paklausos pusės.
G. Šimkaus teigimu, infliacija ir toliau gali išlikti aukšta, todėl būtina parama labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms ar verslui.
„Neturime iliuzijų dėl infliacinių procesų, jie intensyvėja ir toliau bus stiprūs ir platesni“, – kalbėjo G. Šimkus, jį cituoja BNS.
