Kiek sunešėme gėrio, tiek ir dalinamės
Antiinfliaciniame paramos pakete numatytos 9 priemonės, kuriomis bus siekiama sušvelninti išaugusių energijos kainų poveikį Lietuvos verslo subjektams. Tam papildomai planuojama skirti beveik 2,5 mlrd. Eur. Numatyta įmonėms kompensuoti elektros sąskaitas – valstybė visiems verslams padengs pusę kainos augimo išlaidų. Verslas galės pretenduoti į paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti bei investicijoms, papildomos paskolos numatytos ir žemės ūkio sektoriui. Vyriausybė atsižvelgė į maitinimo sektoriaus prašymą ir pratęsė PVM lengvatą – pusmečiui.
Vyriausybė gana ilgai buvo kritikuojama dėl vėluojančios ir vilkinamos paramos verslui, juolab kad daugiau kaip pusė ES valstybių jau gerokai seniau buvo parengusios pagalbos programas ir jau jas vykdo. Dabar, sulaukus konkrečių žinių apie lietuvišką paramos paketą, didžioji dalis verslininkų vertina jį pozityviai, tiesa, kol kas, kaip sako jie, popieriuje viskas atrodo gerai.
Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, teigia, kad įvardytos paramos priemonės visiškai atitinka pasiūlymus, dėl kurių verslo organizacijos apie du mėnesius beldėsi į valdžios duris. Pramonininkų nuomone, valstybės pasirinktas pagalbos modelis – nuo spalio įmonėms kompensuoti dalį elektros kainos – padės sustabdyti jau prasidėjusius procesus, kai dėl smarkiai išaugusių kainų kai kurių verslo sektorių įmonės ėmėsi drastiškų sprendimų stabdyti gamybos linijas, leisti darbuotojus į prastovas ar apskritai užsidaryti.
Kaip ir galima buvo tikėtis, verslininkų nuomonė dėl paramos paketo – nevienareikšmė. Štai Sigitas Leonavičius, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, į Vyriausybės iniciatyvas padėti verslui sureagavo skeptiškai, esą numatyta elektros kainų kompensavimo schema „nėra geras variantas“. Jo nuomone, elektros kainos Lietuvoje vis tiek išliks aukštesnės nei kitose ES valstybėse, tad Vyriausybės siūlomo kompromiso nepakaks, kad mūsų šalies verslas išliktų konkurencingas. Kaip sektiną pavyzdį S. Leonavičius nurodo Europos Komisiją ir kitas valstybes, numačiusias 18 ct/kWh, kainą, solidarumo fondą, iš kurio kompensuotų gamintojams, kurių sąnaudos didesnės.
Viena vertus, aišku, kad ES yra šalių, kurių paketai dosnesni ir jos bus labiau konkurencingos. Tačiau nėra objektyvu teigti, kad visa Europa bus konkurencingesnė už Lietuvą. Šiek tiek bus, bet būtent dėl kitokios nelygybės – „Economist“ rašo: kai kurios turtingesnės ir stipresnės ekonomiškai valstybės išnaudoja savo didesnes finansines galimybes remiant verslą, bet taip griauna ES solidarumo principą, kuris puikiai veikė pandemijos metu, kai ekonomiškai stipresnės šalys prie fondo prisideda daugiau, taip paremdamos ekonomiškai silpnesnes šalis.
Tad nėra labai sąžininga kaltinti mūsų Vyriausybę už tai, kad Lietuva ekonomiškai nėra stipriausia, todėl yra priversta priimti tokį pagalbos paketą, kurį valstybės biudžetas gali „pakelti“, t. y. kiek mes visi sunešėme gėrio, tiek ir pasidalinome, dar ir pasiskolindami kone kelis milijardus eurų. Taip priartėjome prie 5% BVP skolos – ribos, kurią peržengus pasiskolinti skubiu atveju taps brangiau arba neįmanoma. Atrodo, kad Vyriausybė nepasiliko sau finansinio rezervo, kad atlaikytų suinteresuotų pusių spaudimą „pasistengti labiau“ per paramos paketo aptarimą.
VŽ mano, kad tokio dosnumo didesnė dalis verslo nesitikėjo. Gana patraukliai atrodo įvairūs paramos laikotarpiai, taip pat valdžios pasiryžimas perpus pasidalinti elektros kainos padidėjimo naštą, paremti investicijas į taupesnius sprendimus, atidėti mokėjimus, suteikti paskolų etc. Jei ir galima tokioje situacijoje dėl ko nors papriekaištauti valdžiai, tai dėl to, kad paramos pakete nėra sąsajų skatinti pačių bendrovių investicijas į taupymo priemones.
Visgi 2021 m. buvo kone geriausi mūsų atkurtos valstybės istorijoje, atrodo, daugeliui verslų bus neblogi ir 2022-ieji. Taigi, šalia valdžios paramos verslo išsaugojimui turėtume mąstyti ir veikti patys, ieškodami ir rasdami efektyvių sprendimų. Tada iš netikėtai dosnaus valdžios ir privataus verslo paramos paketų sinergijos galėtume tikėtis pasiekti tokį konkurencingumą, apie kurį kalba S. Leonavičius.
