Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas

Publikuota: 2022-09-27
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj Vyriausybė planuoja svarstyti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir jį lydintį kitų teisės aktų pakeitimų paketą. Tačiau atrodo, kad naujovės kelias į gyvenimą bus gana erškėčiuotas – priešinasi ne tik politikai, bet ir patys valstybės tarnautojai. Nemenkos diskusijos laukia ir Seime.

Valstybės tarnybos reforma yra įrašyta šios Vyriausybės programoje, tad ministrų kabinetas yra pasiryžęs iki savo kadencijos pabaigos šiam tikslui suteikti pagreitį.

Viešąjį administravimą per pastarąjį trisdešimtmetį bandyta pertvarkyti ne vieną kartą. Pavyko tik tam tikri fragmentiniai pokyčiai sistemoje, bet jos „kapitalinis remontas“ taip ir nebuvo atliktas. Nes arba pritrūkdavo politinės valios, arba atsirasdavo įvairių argumentų, dėl kurių reforma būdavo nukeliama ateičiai. Ir tik buvo gesinami gaisrai.

O problemų šiame sektoriuje tik daugėjo. Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, tikina: tokia padėtis netenkina nei piliečių, kurie gauna paslaugas iš valstybės tarnybos, nei pačių valstybės tarnautojų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Vitas Vasiliauskas, suplanuotą dabartinę valstybės tarnybos reformą kuruojantis premjerės patarėjas, teigia: tinkamo laiko niekada nebus – visada gali rasti pasiteisinimų, kodėl dabar „ne laikas“.

„Todėl, iš tikrųjų, arba mes darome, arba ne. Nes tai yra tam tikri namų darbai, kuriuos reikėjo jau seniai padaryti, – sveikata, švietimas, tas pats viešojo administravimo sektorius. Tai metai iš metų einantys projektai, kuriuos reikia įgyvendinti. Reikia daryti, ir viskas. Nes nuo to priklauso valstybės judėjimas į priekį“, – interviu „Verslo žinių“ podkastui yra teigęs jis.

Reformos rengėjai ir nepriklausomi ekspertai pabrėžia, kad viena aktualiausių problemų valstybės tarnyboje yra vadovų klausimas. Sunku prisitraukti į vadovaujamas pozicijas stiprių, kompetentingų žmonių. Beveik pusė konkursų neįvyksta todėl, kad tiesiog niekas juose nedalyvauja. Iš neįvykusių trečdalis – į vadovų vietą. 

Ministrė mano, kad žmones atbaido daugelis dalykų: nekonkurencingi atlyginimai, didelė atsakomybė, viešumas ir kt. Todėl valstybės tarnybos reformos vienas svarbiausių tikslų – užtikrinti aukštą vadovų kompetenciją.

Pagal atlyginimus valstybinis sektorius sunkiai konkuruoja su privačiu sektoriumi, kur atlyginimai neretai skiriasi ne kažkiek procentų, o kartais. Todėl prisikviesti į valstybės tarnybą didele kompetencija pasižyminčių specialistų – misija neįmanoma.

Reformoje planuojama susieti viešojo sektoriaus algas su vidutiniu darbo užmokesčiu rinkoje, nes dabar jis priklauso nuo Seimo priimtu įstatymu nustatomo dydžio – visa valstybės tarnyba yra sudėliota į tam tikrą laipsnių lentelę, kuria fiksuojamas atlyginimas kiekvienai iš 24 darbuotojų kategorijų. Kai nėra lankstumo, negalima išskirti efektyviau dirbančių žmonių, negalima už darbo rinkos kainą pasisamdyti reikalingų specialistų, pvz., dirbančių informacinių technologijų srityje.

Todėl numatoma leisti patiems vadovams spręsti, kokių jiems reikia valstybės tarnautojų, kiek ir kokią algą jie turi gauti. Be to, planuojama stiprinti ir pačius viešojo sektoriaus vadovus, nes, pasak verslo konsultanto Aleksandro Abišalos, dabar iš valdininkų realiai dirba kas trečias.

Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad pirmiausia, jau nuo kitų metų, atlyginimai, planuojama, kiltų teisėjams, valstybinių įstaigų vadovams ir pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.

Jeigu neatsiras papildomų teisinių, politinių ar administracinių kliūčių, spalį Seimas turėtų pradėti svarstyti valstybės tarnybos reformos paketą. Tačiau jau dabar aišku, kad parlamente laukia nemenkos diskusijos, aštresnes ietis galanda opozicija. Pripažįstama, kad pertvarkyti valstybės tarnybą tikrai reikėtų, bet esą „ne tokia kaina ir ne tokiais būdais“.

Kritikos nevengia ir prezidentas Gitanas Nausėda, jam kliūva politikų algų didinimas nuo naujų kadencijų:

„Iš viso šio reformos paketo dabar matome tik susirūpinusių politikų veidus, kaip jiems dar labiau pasididinti savo algas. Tai visiškai, sakyčiau, nemoralu, turint galvoje tai, su kokiomis problemomis šiandien susiduria žmonės ir kaip jie skaičiuoja pinigus, kaip reikės išgyventi artimiausiais mėnesiais.“

Valstybės tarnautojams atstovaujančios profsąjungos turi paruošusios netrumpą priekaištų sąrašą: pradedant „nepagrįstai didinamais“ vadovų įgaliojimais nustatant atlyginimus savo pavaldiniams, baigiant „stažo skaičiavimo metodikos pakeitimais, stažo apmokėjimu, atostogų suteikimo nauja tvarka“ ir kt. Pasak jų, šiuo projektu valstybės tarnautojų padėtis visiškai negerinama, tik bloginama.

Pagal tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuva yra žemiau turtingųjų klubu vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkio – 20 vietoje iš 38. Pirmoji šiame sąraše – Jungtinė Karalystė, paskutinė – Graikija. O Estija – 12-oje.

O pagal valstybės tarnautojų kompetencijas esame tik 36-i iš 38-ių EBPO valstybių.

Aukštesnį indeksą turi valstybės tarnybos reformą atlikusios ir aukštesnės klasės valstybės tarnybos korpusą sukūrusios šalys. Tad nenuostabu, kad jos turi ir efektyvesnį viešąjį sektorių. Kaip kad, pavyzdžiui, Estija – ji savo valstybės tarnybos reformą pradėjo jau prieš 9 metus, tęsia ją iki šiol.

Jau akivaizdu, kad šios reformos kelias Lietuvoje nebus rožėmis klotas. Juolab kad, kaip pas mus dažnai būna, horizonte ryškėja kokie nors rinkimai, tad rimtesnėms permainoms ir vėl „ne laikas“, „nepopuliaru“ ir pan. Ne išimtis ir šįsyk: jau šį rudenį prasideda visos virtinės 2023–2024 m. vyksiančių rinkimų – savivaldos, prezidento, Europos Parlamento, Seimo – kampanijos.

Tačiau, VŽ nuomone, nuveikus tiek rimtų namų darbų, būtų netoliaregiška vėl atidėlioti ilgai brendusią reformą, juolab kad ji truks ne vienus metus, o paveldėti bei tęsti ją turėtų jau kitos kadencijos politikai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

S. Gurijevas. Vakarų fronte neramu 5

Laiku pasirodžiusi naujoji E. M. Remarque’o romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija primena, kokia...

Nuomonės
11:09
Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės...

Nuomonės
05:50
Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21
Ar išlįsime iš aviacinio užkampio? 14

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu vis dar išlieka opi problema, kurią ne pirmus metus spręsti skatina...

Nuomonės
2022.11.21
L. Sesickas. Delsiant dėl aplinkosaugos direktyvos – rizikos verslui ir valstybei

Lietuvos teisėje veikia vienas kontraversiškas teisės aktas. Tai dar 1983 m. Sovietų Sąjungoje parengta...

Nuomonės
2022.11.20
J. Bambalas. Kaip nepaslysti kuriant virtualų restoraną?

Restoranai-vaiduokliai egzotiško verslo eksperimento etiketės atsikratė neįtikėtinai greitai. Šiandien tokių...

Nuomonės
2022.11.19
Ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas įneš daugiau stabilumo ir ramybės?

Ketvirtadienį Lietuvoje veikiančios verslo organizacijos sulaukė pozityvių naujienų – Seimas priėmė Akcinių...

Nuomonės
2022.11.18
Gyvenimas po Putino 5

Pasirodo vis daugiau ženklų, kad Rusijos elito atstovai pradeda dėlioti ateities scenarijus, kaip ji atrodys...

Nuomonės
2022.11.18
D. Vitkauskas. ES teisinio elito akibrokštas: grąžina įtakingiems rusams turtus

Besidžiaugiant dėl Ukrainos karinių pergalių Charkivo ir Chersono srityse, mažai pastebėtas Rusijos...

Nuomonės
2022.11.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku