Dialogo imitacija
Prieš savaitę vykusiame neeiliniame TT, vienijančios Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovus, posėdyje nepavyko susitarti dėl MMA didinimo nuo kitų metų sausio.
Darbuotojų atstovai tvirtino, kad MMA turi didėti iki 888 Eur, verslo atstovai sutiktų ją didinti tik iki 800 Eur.
Neradus sutarimo, galutinį sprendimą šiuo klausimu palikta priimti ministrų kabinetui.
Vyriausybė apsisprendė ir trečiadienį iš esmės pritarė, kad MMA nuo kitų metų būtų didinama 15% (110 Eur), iki 840 Eur.
Šis siūlymas kaip kompromisinis rugsėjo 27 d. bus teikiamas TT, tačiau neradus susitarimo naujas MMA dydis būtų įteisintas Vyriausybės nutarimu.
„Žinoma, Trišalėje taryboje gali visi likti prie savo pozicijų ir pasakyti, kad mums neįdomu, ką Vyriausybė siūlo, nes turim savo nuomonę, gal taip ir atsitiks, tuomet Vyriausybei teks priimti savo sprendimą. Bet aš vis dar tikėčiausi, kad ta diskusija galėtų vykti rimtai“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji primena: ministrų kabineto pozicija šitose derybose yra labiau moderatoriaus.
„Viešajame sektoriuje žmonių už tokį atlyginimą dirba gana nedaug, tai daugiausia yra privataus verslo darbuotojai, tad logiškiausia, kad susitarimas būtų pasiektas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjerė.
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, teigė, kad dėl gresiančios recesijos MMA nuo sausio reikėtų didinti mažiau – iki 800 Eur, o NPD – daugiau, iki 740 Eur, o vėliau pavasarį MMA būtų galima didinti iki 888 Eur.
„Toks dydis yra aukso viduriukas, kad šioje karo ir artėjančio sunkmečio situacijoje būtų patenkinti ir darbuotojų, ir verslo interesai“, – anksčiau aiškino V. Janulevičius.
„Jeigu žiema nebus šalta, o energijos išteklių kainos stabilizuosis, kitąmet MMA būtų galima dar padidinti, nes iš karto tą darydami galime parklupdyti verslą ir sukelti atleidimų bangą, kai šiuo metu nedarbas siekia 5,6%. Nevykime Dievo į medį, jau nebeatsimenu, kada dar Lietuvoje buvo tokie skaičiai“, – kalbėjo LPK prezidentas.
Bet Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, tvirtina, kad siūlomas 800 Eur dydis neatitinka ne tik TT sutartų formulių, bet ir realybės: „Nustokime manipuliuoti sunkmečiais ir karu. Infliacija, energijos kainos muša stogą, o atlyginimai kaip įkalti. Po velnių, kodėl visa našta vėl turi būti numesta ant darbuotojų pečių?“
O Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, išsiskyrus TT partnerių pasiūlymams dėl MMA, tikina, kad atsakomybę už jo didinimą turėtų prisiimti Vyriausybė priimdama politinį sprendimą.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ ekonomistas, teigė, kad MMA kėlimas 15% gali dar labiau didinti infliaciją ir nedarbą, todėl saugiau būtų minimalios algos dydį peržiūrėti du kartus per metus ir sparčiau didinti NPD. Jis, kaip ir pramonininkai, siūlo MMA kiek kukliau didinti nuo kitų metų sausio 1 d. ir įsipareigoti peržiūrėti nuo liepos 1d., kai jau bus aišku, kaip Europa išgyveno energetikos krizę, ar neatsidūrė gilioje recesijoje, kaip keitėsi Lietuvos įmonių paklausa ir mokumas.
Aišku, ir darbdaviai, ir profsąjungos gina savo tiesą bei siekį su mažesniais nuostoliais išgyventi galimą krizę. Darbdaviai aiškina, kad didėjant sąnaudoms gali tekti mažinti apsukas ir net darbo vietų skaičių. Profsąjungos savo ruožtu atkerta, kad darbuotojai neturėtų veržtis diržų brangstant pragyvenimui.
Regis, sutarimo tarp dviejų šalių taip ir nebus – verslo ir profsąjungų atstovai BNS trečiadienį sakė, kad su Vyriausybės siūlymu grįžti į TT nėra prasmės.
Pasak I. Ruginienės, Vyriausybė nusprendė dalį atsakomybių prisiimti sau ir taip padėti verslui, tai ji ir turi padaryti sprendimą. Esą jeigu Vyriausybė nusprendė, kad tokia suma turi būti, tai ir turi įtvirtinti nutarimu ir tas procesas turi būti užbaigtas.
„Nėra gerai, kad abi šalys atsistoja į ribines pozicijas ir netgi labai smarkiai nesidera. Verslas siekia kuo mažesnių kaštų, profesinės sąjungos siekia kuo didesnių atlyginimų, ir toks vaizdas, kad visi atsistoja savo kampe ir nebando judėti į jokią pusę“, – stebisi ministrė pirmininkė.
VŽ nuomone, stebint dažnai pasikartojančią situaciją, kai kiekviena pusė laikosi įsikibusi savo kampo, kyla klausimas, kam tuomet reikalinga tokia TT, kam gaišti laiką, imituoti dialogą, jei, užuot sėdus ir patiems radus aukso viduriuką, galiausiai viskas paliekama Vyriausybės atsakomybei. Kurią po to galima koneveikti dėl „žlugdančių“ sprendimų, dėl „iš viršaus“ nuleistos tvarkos, guostis dėl neišklausytų problemų ir pan.
O neproduktyvūs ginčai dėl MMA gali greitai užsibaigti – jau netrukus ES priims direktyvą dėl MMA nustatymo formulės pakoregavimo.
