Dialogo imitacija

Publikuota: 2022-09-23
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje taryboje (TT) vykstančiose diskusijose kompromisas sunkiai randamas – nesantaikos obuolį jose dažniausiai paritena profsąjungos, nesutinkančios su darbdavių pozicija. Šįkart kompromiso ėmėsi ieškoti Vyriausybė, paskelbusi, kad pasiūlymas dėl MMA didinimo – „kažkur per vidurį“. Kitos dvi TT pusės daugiau kalbėtis apie tai neketina.

Prieš savaitę vykusiame neeiliniame TT, vienijančios Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovus, posėdyje nepavyko susitarti dėl MMA didinimo nuo kitų metų sausio. 

Darbuotojų atstovai tvirtino, kad MMA turi didėti iki 888 Eur, verslo atstovai sutiktų ją didinti tik iki 800 Eur.

Neradus sutarimo, galutinį sprendimą šiuo klausimu palikta priimti ministrų kabinetui.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Vyriausybė apsisprendė ir trečiadienį iš esmės pritarė, kad MMA nuo kitų metų būtų didinama 15% (110 Eur), iki 840 Eur.

Šis siūlymas kaip kompromisinis rugsėjo 27 d. bus teikiamas TT, tačiau neradus susitarimo naujas MMA dydis būtų įteisintas Vyriausybės nutarimu.

„Žinoma, Trišalėje taryboje gali visi likti prie savo pozicijų ir pasakyti, kad mums neįdomu, ką Vyriausybė siūlo, nes turim savo nuomonę, gal taip ir atsitiks, tuomet Vyriausybei teks priimti savo sprendimą. Bet aš vis dar tikėčiausi, kad ta diskusija galėtų vykti rimtai“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji primena: ministrų kabineto pozicija šitose derybose yra labiau moderatoriaus.

„Viešajame sektoriuje žmonių už tokį atlyginimą dirba gana nedaug, tai daugiausia yra privataus verslo darbuotojai, tad logiškiausia, kad susitarimas būtų pasiektas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjerė.

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, teigė, kad dėl gresiančios recesijos MMA nuo sausio reikėtų didinti mažiau – iki 800 Eur, o NPD – daugiau, iki 740 Eur, o vėliau pavasarį MMA būtų galima didinti iki 888 Eur.

„Toks dydis yra aukso viduriukas, kad šioje karo ir artėjančio sunkmečio situacijoje būtų patenkinti ir darbuotojų, ir verslo interesai“, – anksčiau aiškino V. Janulevičius.

„Jeigu žiema nebus šalta, o energijos išteklių kainos stabilizuosis, kitąmet MMA būtų galima dar padidinti, nes iš karto tą darydami galime parklupdyti verslą ir sukelti atleidimų bangą, kai šiuo metu nedarbas siekia 5,6%. Nevykime Dievo į medį, jau nebeatsimenu, kada dar Lietuvoje buvo tokie skaičiai“, – kalbėjo LPK prezidentas.

Bet Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, tvirtina, kad siūlomas 800 Eur dydis neatitinka ne tik TT sutartų formulių, bet ir realybės: „Nustokime manipuliuoti sunkmečiais ir karu. Infliacija, energijos kainos muša stogą, o atlyginimai kaip įkalti. Po velnių, kodėl visa našta vėl turi būti numesta ant darbuotojų pečių?“ O Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, išsiskyrus TT partnerių pasiūlymams dėl MMA, tikina, kad atsakomybę už jo didinimą turėtų prisiimti Vyriausybė priimdama politinį sprendimą. 

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ ekonomistas, teigė, kad MMA kėlimas 15% gali dar labiau didinti infliaciją ir nedarbą, todėl saugiau būtų minimalios algos dydį peržiūrėti du kartus per metus ir sparčiau didinti NPD. Jis, kaip ir pramonininkai, siūlo MMA kiek kukliau didinti nuo kitų metų sausio 1 d. ir įsipareigoti peržiūrėti nuo liepos 1d., kai jau bus aišku, kaip Europa išgyveno energetikos krizę, ar neatsidūrė gilioje recesijoje, kaip keitėsi Lietuvos įmonių paklausa ir mokumas.  

Aišku, ir darbdaviai, ir profsąjungos gina savo tiesą bei siekį su mažesniais nuostoliais išgyventi galimą krizę. Darbdaviai aiškina, kad didėjant sąnaudoms gali tekti mažinti apsukas ir net darbo vietų skaičių.   Profsąjungos savo ruožtu atkerta, kad darbuotojai neturėtų veržtis diržų brangstant pragyvenimui.

Regis, sutarimo tarp dviejų šalių taip ir nebus – verslo ir profsąjungų atstovai BNS trečiadienį sakė, kad su Vyriausybės siūlymu grįžti į TT nėra prasmės.

Pasak I. Ruginienės, Vyriausybė nusprendė dalį atsakomybių prisiimti sau ir taip padėti verslui, tai ji ir turi padaryti sprendimą. Esą jeigu Vyriausybė nusprendė, kad tokia suma turi būti, tai ir turi įtvirtinti nutarimu ir tas procesas turi būti užbaigtas. „Nėra gerai, kad abi šalys atsistoja į ribines pozicijas ir netgi labai smarkiai nesidera. Verslas siekia kuo mažesnių kaštų, profesinės sąjungos siekia kuo didesnių atlyginimų, ir toks vaizdas, kad visi atsistoja savo kampe ir nebando judėti į jokią pusę“, – stebisi ministrė pirmininkė.

VŽ nuomone, stebint dažnai pasikartojančią situaciją, kai kiekviena pusė laikosi įsikibusi savo kampo, kyla klausimas, kam tuomet reikalinga tokia TT, kam gaišti laiką, imituoti dialogą, jei, užuot sėdus ir patiems radus aukso viduriuką, galiausiai viskas paliekama Vyriausybės atsakomybei. Kurią po to galima koneveikti dėl „žlugdančių“ sprendimų, dėl „iš viršaus“ nuleistos tvarkos, guostis dėl neišklausytų problemų ir pan.

O neproduktyvūs ginčai dėl MMA gali greitai užsibaigti – jau netrukus ES priims direktyvą dėl MMA nustatymo formulės pakoregavimo.       

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

J. Červiakovskis. Valstybės dilema: kompensacijos ar investicijos į vandentvarką

Elektros kainų šuolis sukėlė šoką ne tik eiliniams vartotojams, bet ir verslo įmonėms bei viešajam sektoriui.

Nuomonės
2022.10.03
Farsas su kliedesių prieskoniu 20

Nors Putinas jau nusibraižė „padidintos“ Rusijos žemėlapį, civilizuotas pasaulis jam siunčia tvirtą žinią:...

Nuomonės
2022.10.03
J. Dedela. Lietuvoje smulkiam ir vidutiniam verslui išlikti yra sunkiausia Europoje 6

Lietuvos verslo išlikimo rodiklis – žemiausias Europoje: pirmųjų metų neišgyvena daugiau nei kas trečias, o...

Nuomonės
2022.10.02
V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku