Trišalė taryba nesusitarė dėl to, kiek kitąmet reikėtų didinti MMA
Iš pradžių Tarybos posėdyje Finansų ministerija pristatė pirmadienį paviešintas atnaujintas makroekonomines prognozes, kuriomis vadovaujantis bus formuojamas kitų metų biudžeto projektas.
Vyriausybės atstovai Trišalėje taryboje paragino darbdavius ir darbuotojus „pagal galimybes rasti kompromisinį, visas puses tenkinantį variantą dėl to, kiek dabartinėmis didelio ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis reikėtų padidinti šiuo metu 730 Eur siekiančią MMA“.
Panašiai anksčiau antradienį pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Vyriausybės nuomone, geriausia būtų tokia minimali alga, dėl kurios susitartų darbuotojai ir darbdaviai. Jeigu jie susitartų, manau, kad bet kokiam susitarimui Vyriausybė galėtų pritarti“, – teigė ji.
Premjerės teigimu, darbdaviams ir profsąjungoms nesusitarus Vyriausybė pateiks savo pasiūlymą.
Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pateikė savo atnaujintus skaičiavimus dėl to, kokia MMA galėtų būti 2023-aisiais.
LB tvirtina, kad pagal Trišalėje taryboje sutartą minimalios algos nustatymo formulę ji kitąmet galėtų augti 21,6% iki 888 Eur. Tačiau bankas teigia labiau palaikantis jos didinimą du kartus per metus – iš pradžių 9,4% arba 69 Eur iki 799 Eur, o vėliau jos kėlimas priklausytų nuo ekonomikos būklės. Jei ji būtų gera, MMA nuo kitų metų birželio galėtų didėti dar 11% iki 888 Eur.
Aurelijus Dabušinskas, LB Ekonomikos departamento direktorius, teigė, kad reikėtų įvertinti ekonominės raidos neapibrėžtumą.
„Matome, kad jis vis dar yra didelis. Rizikų balansas išlieka neigiamas ir labiau neigiamas negu anksčiau“, – sakė A. Dabušinskas.
LB Trišalei tarybai pasiūlė dar vieną variantą – nuo sausio MMA didinti 15,5% iki 843 Eur, o birželį – dar 5,3% iki 888 Eur.
Bet per diskusijas dėl atnaujinto centrinio banko pasiūlymo profsąjungoms ir darbdaviams sutarti ir vėl nepavyko. Darbuotojų atstovai tvirtino, kad MMA turi didėti iki 888 Eur. Bet verslo atstovai sutiktų ją didinti tik iki 800 Eur.
Tokie pat nuomonių skirtumai buvo konstatuoti ir anksčiau.
Todėl į galutinį posėdžio protokolą įrašyta, kad Trišalė taryba neturi bendros suderintos nuostatos dėl MMA.
Beje, ir Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ministrė, yra sakiusi, kad MMA iki mokesčių kitąmet galėtų didėti iki 800 Eur, bet kartu galėtų 200 Eur iki 740 Eur kilti neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).
Tokiam NPD padidinimui neprieštarautų ir darbdavių atstovai.
Bet finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.
Prezidentūra pareiškė, kad šiemet 540 Eur siekiantis NPD kitąmet turėtų kilti ne mažiau kaip 100 Eur.
Šiemet birželį LB teigė, kad MMA kitąmet galėtų augti 18,9%, arba 138 Eur iki 868 Eur, tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo siūlė atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą.
Trišalėje taryboje socialiniams partneriams nesutarus galutinį sprendimą dėl MMA šiemet spalio mėnesį turės priimti Vyriausybė.
[infogram id="c2e5adc6-5470-4544-9d70-5f5738c64c7d" prefix="Lyb" format="interactive" title="Copy: Minimali mėnesio alga 2023 m. 2022 06 17"]
G. Skaistė sakė, kad dėl MMA sprendimas galėtų būti „kažkur per vidurį“ tarp 800 ir 870 Eur. Pasak jos, Vyriausybė mano, kad būtų galima derinti MMA ir NPD didinimą, taip mažinant gyventojų mokestinę naštą.
Bet finansų ministrė pabrėžė, kad NPD ir MMA sulyginimas dabar būtų per didelė našta biudžetui, tai galėtų kainuoti apie 300–500 mln. Eur.
Šiemet MMA siekia 730 Eur neatskaičius mokesčių, arba 550 Eur „į rankas“.
