Kviečiant atgal į biurą svarbu nepersistengti
Ieškant naujų sprendimų, dažnai įkvėpimu tampa JAV rinka. Daugiausia aptariamas atvejis yra „Apple“ sprendimas – technologijų bendrovėje nuo šio pirmadienio yra privaloma dirbti 3 dienas iš biuro.
„Apple“ darbuotojai dirbti iš biuro privalės antradieniais, ketvirtadieniais, o trečią dieną nusistatys komandos viduje. Tai kiek skiriasi nuo plano, kuris buvo paskelbtas šių metų gegužę, kai darbas iš biuro buvo planuojamas pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais, bet buvo nukeltas dėl išaugusių susirgimų skaičiaus ir žmonių nepasitenkinimo.
Ši apibrėžta hibridinio darbo forma gali tapti įkvėpimu tiems vadovams, kurie nebežino, kaip prisikviesti darbuotojus.
Vis dėlto prieš tokį ėjimą verta pasverti svarstykles, kad nenupjautumėte šakos, ant kurios sėdite.
Juk daugelio įmonių darbuotojai jau pademonstravo, kad geba efektyviai dirbti namuose ar bet kurioje kitoje vietoje.
Maža to, jau ne vienas tyrimas įrodė, kad nuotolinis darbas gali būti dar efektyvesnis. Stanfordo universiteto tyrimas, kuriame per 9 mėnesius ištirta 16.000 darbuotojų, parodė, kad dirbant namuose produktyvumas padidėjo 13%. Jie tai priskyrė tokiems veiksniams kaip tylesnė darbo aplinka ar mažiau pertraukų.
Dirbantys tėvai taip pat padidino produktyvumą. „FlexJobs“ apklausoje 49% dirbančių mamų ir 50% dirbančių tėčių nurodė, kad dėl galimybės dirbti namuose padidėjo produktyvumas.
Nuotolinis darbas padidina produktyvumą, našumą ir laimės jausmą, o tai savo ruožtu naudinga tiek darbuotojams, tiek įmonei.
Tokia laisvė turi ir kitą pusę – padidėja perdegimo tikimybė, be to, darbuotojai jaučia įtampą norėdami įrodyti, kad tikrai dirba, stengdamiesi kuo greičiau sureaguoti į užklausas darbui naudojamose platformose ir pan. Tai patiria 54% iš 2.000 „Qatalag“ ir „GitLab“ apklaustų darbuotojų. Be to, tyrimas parodė, kad dėl to darbuotojai kasdien papildomai sugaišta 67 minutes.
Daugelis pripažįsta, kad laisvas hibridinio darbo formatas, kuris tam tikrais etapais pereina ir į nuotolinį modelį, turi įtakos komandos mažesniam įsitraukimui, susitapatinimui su organizacija ir lojalumui jai. Ne vienas pripažįsta, kad sprendimai priimami greičiau būnant čia ir dabar.
„Jei tu darbuojiesi vienas prie kažkokios specifinės užduoties, galbūt ir yra efektyviau tai daryti iš namų. Visgi, jei esi vidurinės ar aukštesnės grandies vadovas, natūraliai tokiame versle, kaip esame mes, privalai užtikrinti komandos augimą. Iš bėdos tą galima daryti nuotoliniu būdu, bet šimtą kartų efektyviau – susėdus prie puodelio arbatos“, – VŽ yra sakęs Viktoras Gurgždys, lietuvių įkurtos JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ vadovas.
Tiesa, kalbant apie iki šiol aktualų talentų pritraukimą, personalo ekspertai pripažįsta, kad lankstumas – vos ne vienas iš pirmųjų klausimų, ko pageidauja kandidatai.
„Pavyzdžiui, IT talentų rinkoje konkurencija labai didelė, gerą darbuotoją gauti beveik neįmanoma, jei jo prašoma sėdėti biure nuo 8 iki 17 val. Manau, jei organizacija nori pasamdyti geriausią įmanomą kandidatą, ji turi leisti žmonėms dirbti taip, kaip jiems patogu: iš namų arba vietos, į kurią jie persikėlė, nes ten jiems geriau gyventi ir dirbti. Baltijos šalyse žmonės dažniausiai nenori grįžti į biurą. Kadangi šiame regione labai sunku rasti tinkamą kandidatą, tai dar labiau apsunkina reikalavimą dirbti biure“, – VŽ teigė Liina Laas, nuotolinių darbuotojų samdymo platformos „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione.
VŽ nuomone, vis dėlto, jei apsisprendėte eiti sugrįžimo į biurą ar griežčiau apibrėžto hibridinio modelio keliu, svarbu, kad tai būtų paremta veiklos rezultatais, kolektyvo bendrumu, o ne tik vadovo pozicija „aš kasdien važiuoju į darbą, tai ir visi tegul taip pat elgiasi“.
O, be to, svarbu prisiminti, kad protingai „įpakuotas“ lankstumas gali padėti ir sutaupyti. Jau minėta „FlexJobs“ apklausa parodė, kad 10–20% darbuotojų sutiktų su mažesniu atlyginimu, kad galėtų dirbti nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad net jei jūsų verslas neturi pinigų pritraukti talentingesnių kandidatų su didesniu atlyginimu, vis tiek galite būti konkurencingi leisdami dirbti nuotoliu, kas yra itin aktualu, kai darbuotojai vis dažniau varsto vadovų duris dėl infliacijos.
Tik kiekviena laisvė turi turėti ir tam tikrus rėmus – jei visgi nuspręsite eiti tikruoju lankstumo keliu, organizacijos viduje būtina pasitvirtinti ir aiškias nuotolinio darbo taisykles.
