Kai liks tik graužtukai
Rusijai tęsiant neišprovokuotą karinę invaziją Ukrainoje, palaipsniui plečiamos ES sankcijos vis didina į Rusiją ir Baltarusiją draudžiamų vežti prekių sąrašą, tačiau jis neapima medicinos reikmenų, maisto produktų ar labdaros siuntų. Tai reiškia, kad krovinių srautas į Rusiją išlieka. Tačiau VŽ kalbinti vežėjai ir mokėjimo platformų atstovai tvirtina nežinantys tvaraus modelio, kuris leistų vykdyti transporto operacijas į šią šalį, neturint galimybės atsiskaityti už paprasčiausias paslaugas ar degalus, taip pat sumokėti kelių mokesčius.
Artūras Telmentas, nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidiumo narys ir 130-ies vilkikų parką valdančios įmonės savininkas, tvirtina galintis pateikti daugybę atvejų, kai vežėjai savo pinigų laukia ištisus mėnesius.
„Aš kalbėjausi su regionų vežėjais – juos tampo po 9 savaites, neatiduodami pinigų už pervežimus. „Linava“ rašė krūvą laiškų Lietuvos bankui ir Bankų asociacijai, – piktinasi verslininkas. – Vežėjai nori gauti iš Baltarusijos pinigus. Jie vykdė pervežimą, kurio krovinį praleido muitinė. Tam jokių sankcijų nebuvo – mes atlikome nedraudžiamą paslaugą ir už ją negalime pasiimti pinigų. Bet bankai tuos pinigus sulaiko ir ketina grąžinti juos atgal į Baltarusiją. Pabaigoje išeina, kad lietuvių verslininkas apvagiamas, o pinigai už jo darbą lieka valstybinį terorizmą vykdančioje šalyje.“
Šioje vietoje norėtųsi paklausti: o kodėl gi vis dar dirbama autoritarinėje, „valstybinį terorizmą vykdančioje šalyje“?
Norėjęs likti neįvardytas mokėjimo platformos vadovas VŽ aiškino nebematantis galimybių teikti paslaugas Rusijoje. „Po truputį užsidarinėjame – gali būti, kad jau eina paskutinės dienos. Nebėra nei nuotaikos, nei entuziazmo. Daugelis įmonių išėjo iš Rusijos ir išėjo ne šiaip sau. Vieni dėl moralinių sumetimų, kitiems tiesiog nebeįmanoma dirbti – labai daug rizikų“, – sako jis ir patvirtino, kad greitai nebeliks į Rusiją mokėjimus vykdančių Lietuvoje veikiančių bankų. Jis patikino neketinantis ieškoti galimų sankcijų apėjimo būdų, pinigus į Rusiją mokant per „fintech“ įmones, Kazachstaną, Šveicariją ar kitas šalis.
Mokėjimo platformos vadovas aiškina, kad šie pokyčiai neabejotinai paveiks į Rytus važinėjančius verslininkus.
„Vieni sugeba susitvarkyti, bet kai kurie vyresnio amžiaus klientai yra mažiau verslūs ir jiems nebus lengva. Jaunesni, turintys kažkokių finansinių resursų, persiorientuoja į Europą. Bet kiti nemoka kalbų, negali surinkti komandos“, – sako jis.
VŽ primena: puoli į rizikingas lankas – būk pasiruošęs netikėtumams. Ir dar: mūsų šalies Seimas vienbalsiai konstatavo, kad Rusija yra „terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“.
Šių metų vasarį, kai rusai pradėjo karą Ukrainoje, Rusijoje veikė daugiau nei 300 lietuviško kapitalo įmonių. Dalis iš jų iki šiol tebeveikia ten.
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl Lietuvos įmonių verslo ryšių su Rusija poveikio Lietuvos nacionaliniam saugumui. Seimo narys Raimundas Lopata pristatė savo pasiūlymą papildyti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Parlamentaras siūlo įstatymiškai uždrausti visus verslo ryšius su valstybėmis, kurias Lietuva yra pripažinusi teroristinėmis. O visi turėti santykiai su valstybe, kuri buvo pripažinta teroristine ar remiančia terorizmą, privalo būti nutraukti per 3 mėnesius nuo tokio paskelbimo apie tai raštu informuojant Valstybės saugumo departamentą.
Taip pat siūloma įrašyti, kad verslas, kuris veikia autoritarinių valstybių rinkose, turi pats prisiimti atsakomybę už kylančias rizikas.
„Karo kontekstas viską keičia iš esmės ta prasme, kad atsiranda sankcijų politika. Yra aiškūs sankcijų paketai, kurie verslo logiką keičia iš esmės. Be to, atsiranda ir kiti dalykai – moraliniai aspektai, netiesioginis karo prieš Ukrainą finansavimas, kai dirbi Rusijos rinkoje, moki mokesčius jos biudžetui“, – minėtame komiteto posėdyje priminė Laurynas Kasčiūnas, NSGK pirmininkas.
VŽ nuomone, tai galėtų būti ir atsakymas, ir signalas verslininkams, dirbantiems su šalimi, kuri ir toliau kasdien žudo ukrainiečius ir niokoja nepriklausomą valstybę. Šeštą mėnesį vyksta žiaurus karas, Rusija nesiliauja grasinti ir kitoms šalims, todėl gana keista, kad kai kurie Lietuvos verslininkai vis dar minta iš kruvinų agresoriaus rankų gaunamais sidabriniais.
Vežėjų atstovas, paklaustas apie ieškomus alternatyvius, Rusiją aplenkiančius ir Kaspijos jūros regioną kertančius kelius į Azijos šalis, sako, kad tokie sprendimai kol kas atrodo labai sudėtingi ir abejotinai rentabilūs. Tačiau ieškant tik „lengvų“ kelių ir su velniu obuoliaujant, belieka tik graužtukais tenkintis.
