Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Prieš ketverius metus Lietuva prisijungė prie tuomet dar neilgo sąrašo NATO valstybių, kurios savo gynybos reikmėms skiria ne mažiau kaip 2% bendrojo vidaus produkto (BVP). Kartu prisiimti įsipareigojimai 2030-aisiais palaipsniui pasiekti 2,5%.

Šį tikslą teko įgyvendinti gerokai sparčiau – jau šiemet pavasarį dėl karo Ukrainoje Lietuva savo gynybinį biudžetą papildė keliais šimtais milijonų eurų. Tad jau 2022-ieji taps tais metais, kai krašto apsauga gaus 2,5%.

Bet situacija reikalauja ir toliau didinti šios valstybei gyvybiškai svarbios srities finansavimą. Interviu „Verslo žinių“ podkastui Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras, sakė norįs, kad jau kitąmet asignavimai gynybai pasiektų maždaug 3% BVP, t. y. apie 1,8 mlrd. Eur (šiemet tam numatyta 1,5 mlrd. Eur).

„Norėtume, kad būtų 3%, tačiau nežinome, ar bus priimtas toks politinis sprendimas. Diskusijų įkarštis bus rudenį, nes krašto apsaugos biudžeto didinimas nėra toks paprastas dalykas, ypač artėjant savivaldos rinkimams. Biudžeto pokyčiai tvirtinami Seime, kur daug kas turi savo matymą, kaip tą krašto apsaugai skiriamą procentą galima panaudoti“, – sakė A. Anušauskas.

Kartu jis sveikino neseniai atnaujintą partijų susitarimą, kuriame nors ir nėra numatytas konkretus krašto apsaugos finansavimo procentas, vis dėlto įsipareigota jį nuosekliai didinti pagal sistemos poreikį ir valstybės galimybes.

Tai, kad didėja gynybai skiriamų lėšų, yra ir neabejotina galimybė verslui – juk net apie du trečdalius krašto apsaugai atitenkančių pinigų įvairia forma (atlyginimai kariškiams ir aptarnaujančiam personalui, užsakymai vietiniams produkcijos gamintojams, statybininkams, paslaugų teikėjams, pagaliau, į biudžetą grįžtantys mokesčiai) lieka Lietuvoje.

Bet išlaidų didinimas susijęs ir su tam tikromis rizikomis. Pirmiausia tai lėšų panaudojimo efektyvumo ir skaidrumo užtikrinimas.

Krašto apsaugoje kartais kyla triukšmų, susijusių su tuo, kam ir kaip išleidžiami asignavimai. Prisiminkim kad ir liūdnai pagarsėjusį „auksinių šaukštų“ skandalą. O ir dabar matome, kad, panašu, ne viskas buvo tvarkingai atlikta, kai už kelis šimtus milijonų eurų Lietuvos kariuomenei buvo užsakomos pėstininkų kovos mašinos „Boxer“.

Ministras tikina, kad rizikas pavyksta suvaldyti ir klaidas laiku ištaisyti. Prie to esą prisidės ir ministerijoje atsirasiantis korupcijos prevencijos padalinys.

Tikrai svarbu, kad lėšų panaudojimo skaidrumą bei efektyvumą turintys užtikrinti padaliniai veiktų tinkamai, netaptų pastebėtų blogybių dangstymo įrankiais. Priešingu atveju tai tik mažins visuomenės pasitikėjimą šalies gynybos sistema ir planais gausinti jai skiriamas lėšas.  

Šiomis dienomis VŽ surengė skaitytojų apklausą apie krašto apsaugos finansavimą. Beveik 2/3 jos dalyvių pasirinko atsakymus, kad išlaidas gynybai turime jau 2023-iaisiais didinti iki 3% BVP. Apie penktadalis respondentų pasisakė už tai, kad kuriam laikui galima būtų sustoti ties 2,5% arba bent didinti ne taip sparčiai, bet nuosekliau. Tik apie šeštąją dalį dalyvavusiųjų apklausoje tvirtino, kad išlaidas krašto apsaugai reikėtų mažinti, grįžtant prie įsipareigojimų NATO slenksčio – 2% BVP.

Taigi, panašu, kad daugumos parama gynybos išlaidų didinimui kaip ir yra.

VŽ nuomone, dabar svarbu sukalti visus teisinius ir praktinius kontrolės užtikrinimo kuoliukus, kad tie šimtai milijonų mokesčių mokėtojų eurų būtų leidžiami efektyviai ir skaidriai. Taip užkertant kelią oponentų priekaištams, kad „vėl ir vėl kartojasi a-la auksinių šaukštų skandalai“.

Tai nelengva, bet tikrai nėra misija neįmanoma.