Sustoti dar anksti

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kuriais siekiama paprastinti migracijos taisykles, taip sudarant palankesnes sąlygas Lietuvoje įdarbinti trūkstamų specialybių darbuotojus iš užsienio.

Šie pakeitimai supaprastins kai kuriuos užsieniečių įdarbinimui Lietuvoje būtinus procesus ir sutrumpins numatomus reikalingų procedūrų terminus. Numatoma, kad nebeliks Patvirtintų įmonių sąrašo, kuriame esančioms įmonėms taikytos supaprastintos įdarbinimo sąlygos – šios sąlygos bus taikomos visiems. Taip pat darbdaviams reikės nurodyti mažiau darbui Lietuvoje būtinų sąlygų, atsiranda platesnės galimybės sudaryti darbo sutartis, atsiranda išimčių dėl karo veiksmų Ukrainoje iš šios šalies pasitraukusiems ukrainiečiams. Iki šiol norint įdarbinti užsienietį darbdaviui reikėjo pateikti informaciją apie asmens kvalifikaciją ir darbo patirtį. Išimtinės sąlygos galiojo tik Migracijos departamento administruojamo patvirtintų įmonių sąraše esančioms įmonėms. Nuo rugpjūčio 1 d. užteks pateikti informaciją tik apie darbo patirtį arba tik apie kvalifikaciją. Jei užsieniečiui yra mokama didesnė alga nei šalies vidutinis atlyginimas (VDU), nereikės pateikti nei vieno, nei kito. Tai itin svarbu aukštos kvalifikacijos darbuotojams.

Ekspertai tikina, kad šiuo pakeitimu yra atsikratoma nemažos administracinės naštos.

„Darbdavys galės laisviau rinktis sau tinkantį darbuotoją, neieškodamas to, kuris atitiks formalius, sistemoje numatytus reikalavimus, darbuotojai pradėti dirbti galės greičiau, o valstybės tarnautojams leis susitelkti į saugumo užtikrinimo funkcijas“, – aiškina Rokas Subačius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas.

Nuo rugpjūčio aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams nebebus taikomas ir darbo rinkos testas. Tai reiškia, kad darbdaviui nebereikės Užimtumo tarnyboje registruoti laisvos darbo vietos, penkias darbo dienas laukti, ar neatsiras jam galintis tikti vietos kandidatas.   

Vis dėlto papildomi apribojimai, pavyzdžiui, mokėti ne mažesnį nei VDU dydžio atlyginimą, ir toliau išliks.

Verslas užsieniečių įdarbinimo sąlygų pakeitimus iš esmės sutiko palankiai, tačiau yra sektorių, kuriuose viena iš didžiausių problemų taip ir neišsisprendžia.

„Pagrindinės problemos lieka. Vis tiek lieka kvotos trūkstamų profesinių įdarbinimui, – reziumuoja jis. – Yra kai kurie kosmetiniai palengvinimai – sutrumpinti dokumentų ruošimo terminai. Tačiau esminių vežėjų problemų tai neišsprendžia. Nėra jokio proveržio, įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, ir mes dar neturime kuo džiaugtis“, – VŽ dėsto Gintautas Ramaslauskas, Lietuvos vežėjų sąjungos transporto politikos sekretorius. Jis pokyčius vadina „kosmetiniais“.

„Dabar didelė problema – neišduodamos vizos vairuotojams iš Baltarusijos. Mes tikėjomės, kad atvykstantiems į Lietuvą dirbti bus padaryta kažkokia išimtis. Bet birželį vykusio balsavimo metu tai nebuvo pakeista. Lieka ir vairuotojams iš trečiųjų šalių taikomos kvotos – dabar jos jau į pabaigą, liko 2.000–3.000. Ir vėl neaišku, ar kvotų skaičius bus padidintas. O greičiausiai nebus. Todėl labiausiai trukdantys darbuotojų susirasti dalykai išliko“, – sako G. Ramaslauskas.

Povilas Drižas, didžiausioms šalies transporto kompanijoms atstovaujančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas, VŽ sako, kad įvedamų naujovių tikslai yra geri, tačiau jei namų darbai nebus padaryti, tai pirmasis 2023 m. ketvirtis su užsieniečių įdarbinimu bus dar labiau problemiškas, nei yra dabar.

Pasak jo, daugiausia transportininkų prašymų vadovaujančioms institucijoms dėl užsieniečių įdarbinimo palengvinimo yra susiję ne su įstatymų, o su poįstatyminių teisės aktų korekcijomis. Aljanso vadovas aiškina, kad didžiausia transporto sektoriaus problema yra ne palengvinimai darbuotojų kompetencijų reikalavimuose, bet proceso ilgumas, kurį sukelia didelis paraiškas teikiančiųjų srautas.

VŽ nuomone, panašu, kad procesas palengvinant užsieniečių įdarbinimą pajudėjo, tačiau vis dar ne visos kliūtys yra panaikintos – tai liudija transporto sektoriaus atstovų reakcija. Tobulinant minėtą įstatymą vertėtų atidžiau įsiklausyti ir į verslo, ir į ekspertų balsą. Pastarieji siūlo užsieniečių atitikimą siūlomam darbui perduoti darbdaviui visa apimtimi, taip pat leisti laikinojo įdarbinimo įmonėms veikti Lietuvoje be papildomų apribojimų įdarbinant užsieniečius. R. Subačius primena: rinkos poreikiai nuolat keičiasi, atsakyti į tuos poreikius savalaikiai galima tik tuomet, kai taikoma kuo mažiau apribojimų.