Pigios indulgencijos „gyvulių ūkio“ neišvaikys
Finansines ataskaitas privalu pateikti Registrų centrui (RC) iki birželio 1 d. Šiuo metu finansines ataskaitas už 2021 m. yra pateikę apie 103.000 juridinių asmenų. RC duomenimis, tai padaryti privalo apie 192.000 juridinių asmenų. Be vėlavimo ataskaitas buvo pateikę beveik 67.600 įmonių ir organizacijų.
Registrų centro VŽ sudaryto 50-ies didžiausių įmonių, kurios iki liepos 18 d. dar nebuvo pateikusios finansinių ataskaitų už 2021 m., sąrašo viršuje – statybinių ir apdailos medžiagų prekybos tinklą valdanti UAB „Kesko Senukai Lietuva“, žemės ūkio UAB „Scandagra“, logistikos ir transporto UAB „Baltic Transline“, polimerinę pakuotę maisto ir ne maisto pramonei gaminanti UAB „Lietpak“.
Nemaža dalis įmonių finansines ataskaitas RC pateikia vėluodamos. Jų atstovai tai grindžia „objektyviomis priežastimis“ – esą įmonės nespėjo atlikti finansinio audito ir pan.
Tačiau metų metais nesikeičia stipriai įsišaknijusi prievolės vengimo „tradicija“, leidžianti sėkmingai gyvuoti „gyvulių ūkiui“: lygesni už lygius įžūliai nepaiso įstatymų ir slapukauja, nes tai jiems beveik niekuo negresia.
Tiksliau, kol negresia jų interesams. Štai, pavyzdžiui, kai per pandemiją valstybė iškėlė sąlygą, kad parama bus teikiama tik finansines ataskaitas pateikusiems verslams, nemažą dalį įmonių tai paskatino suskubti ir liautis žaidus slėpynes.
Duomenų analitikai įžvelgia keletą priežasčių, kodėl kai kurios įmonės vengia prievoles teikti duomenis: vienos įmonės yra gana uždaros ir apskritai nėra linkusios apie save atskleisti bet kokių duomenų, kitoms trūksta gebėjimų tai padaryti pačioms, o finansininko paslaugoms jos nenori išlaidauti.
Nenori išlaidauti. Iš tiesų – kam joms išlaidauti, jei už prievolės nevykdymą dažniausiai jokių baudų mokėti netenka? Tiesa, ir baudomis jas sunku pavadinti – jei RC išrašo kelių šimtų eurų baudą, tai mėgėjams nusispjauti į įstatymus vieni juokai. Ypač jei tūnojimas prieblandoje atneša kur kas didesnę naudą.
O dar, žiūrėk, ir išrašyta bauda liks tik popierėlyje. Taip ir būdavo: mat baudas palaiminti privalėjo teismai, o šie dažniausiai į tai numodavo ranka ir vadovų dėl neteikiamų ataskaitų nebuvo linkę bausti.
RC ėmėsi iniciatyvos mėžti šias Augijo arklides: pradėjo likvidavimo ir išregistravimo procedūras įmonėms bei organizacijoms, kurios be pateisinamos priežasties vienus metus vėlavo pateikti finansines ataskaitas, ilgiau nei pusmetį nesuformavo valdymo organų ir dėl to negali priimti sprendimų ir pan.
Pernai iš JAR buvo išregistruota apie 7.000 tokių juridinių asmenų, vien per pirmąjį 2022 m. pusmetį – dar apie 11.000. Ateityje gyvybės ženklų nerodančių juridinių asmenų likvidavimas turėtų vykti sparčiau – RC yra išsikėlęs tikslą iki 2025 m. išregistruoti apie 80.000 įmonių ir organizacijų.
Pagal prieš metus įsigaliojusius Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus įmonės vadovui RC gali ne tik surašyti administracinio nusižengimo protokolą, bet gali pats nagrinėti bylas ir skirti baudas juridinių asmenų vadovams.
Šiais metais daugiau dėmesio skiriama ne pelno siekiančioms organizacijoms: apie 7.000 asociacijų, labdaros ir paramos fondų bei viešųjų įstaigų RC informavo apie riziką netekti paramos gavėjo statuso, jei per nustatytą terminą nebus pateiktos ataskaitos.
Juridinių asmenų finansinių ataskaitų rinkinio informaciją galima pavadinti subjekto „ekonomine nuotrauka“, kurioje matyti įmonės turtas, įsipareigojimai, veiklos rezultatai. Šios informacijos vartotojais paprastai būna įmonių partneriai, tiekėjai, klientai, kreditoriai, įmonių darbuotojai, taip pat valstybės institucijos ir įstaigos ir kt.
Pasak Aurimo Kačinsko, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ direktoriaus, finansinių ataskaitų pateikimas yra kaip vizitas pas odontologą – vieną kartą per metus įmonė privalo tai padaryti dėl savo finansinės sveikatos.
„Šis žingsnis yra ir skaidrumo, atskaitomybės bei atsakomybės visuomenei parodymas. Finansinės ataskaitos padeda įvertinti ne tik atskiros įmonės, bet ir viso ūkio arba atskirų sektorių finansinę sveikatą, poreikius ir lūkesčius“, – aiškina „Creditinfo Lietuvos“ vadovas. Galiausiai tai – įmonės reputacijos ir įvaizdžio klausimai.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad tvarkingai teikiant finansines ataskaitas prasiplečia naujos partnerysčių galimybės – užsienio įmonės, ieškančios strateginių partnerių Lietuvoje, visada domisi juridinio vieneto finansų būkle. Todėl finansinių ataskaitų nepateikimo faktas atbaido daug labiau nei tam tikrų laikinų sunkumų atskleidimas.
Keista, kad įmonės vis dar nepakankamai suvokia, jog skaidrumas lemia jų pačių sėkmę – jei įmonių finansiniai rodikliai geri, jos gali užsitikrinti geresnes bendradarbiavimo sąlygas iš partnerių bei kredituojančių institucijų, sprendimai dėl to priimami greičiau ir efektyviau. Tuo tarpu slapukavimas žada tik atvirkštinius rezultatus – viešumo vengiančiam verslui bus atseikėjama tik nepasitikėjimo dozė.
VŽ nuomone, galiausiai iš esmės privalo būti išgyvendinta lygesnių už lygius „tradicija“. Vien galimybės / teisės likviduoti ir išregistruoti įmones nepakanka: tokiems slapukautojams turėtų užsidaryti viešųjų pirkimų vartai, galimybė gauti kredito reitingą ir kt. Ir tikėkimės, kad RC pagaliau ryšis skirti realias, TIKRAS baudas, o ne galimybę pigiai nusipirkti indulgenciją.
