Po rinkimų – nors ir tvanas

Publikuota: 2022-07-26
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Premjerė Ingrida Šimonytė rugpjūtį planuoja inicijuoti konsultacijas su Seimo opozicija dėl Finansų ministerijos (FM) rengiamo naujo antiinfliacinio paketo.

Nors Lietuva jau skolinasi brangiau, moka ir karo Ukrainoje, ir lėtesnio augimo premiją, politinis ciklas daro savo – artėjantys savivaldybių rinkimai 2023 m. pavasarį, šalies prezidento, Europos Parlamento bei Seimo rinkimai 2024 m. valdančiuosius ir opoziciją skatina didinti socialines išmokas, užsimerkiant prieš besikeičiantį ekonominį ciklą.

Politikai galvos skausmą „iš kur paimti pinigų“, regis, nusiteikę permesti jau būsimoms vyriausybėms, kurios, kaip rodo ankstesnių krizių patirtis, tokių dažniausiai ieško ne kur kitur, o mokesčių mokėtojų kišenėse. 

Premjerė ramina, kad antiinfliacinio paketo prioritetas bus energetikos kainos, tačiau esą nei PVM maisto produktams, nei akcizų degalams Vyriausybė neplanuoja mažinti – kad, suprask, ir pensijoms, ir švietimui, ir gynybai, ir sveikatai pinigų kitai Vyriausybei būtų iš kur paimti. Kas ne kas, bet konservatoriai turėjo išmokti pamoką, kad palikimui gauti skylėtą biudžetą yra labai nesmagu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kokius siūlymus I. Šimonytei pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė, jai pavaldžios ministerijos specialistai per daug neatvirauja, tačiau iš nusiteikimo matyti, kad tos vienokios ar kitokios papildomos antiinfliacinės išmokos rudenį bus pateiktos, koreguojant šių metų ir planuojant 2023 m. biudžetą.

„Finansų ministerija nuolat atnaujina finansines projekcijas ir šiuo metu, atsižvelgdama į jas, taip pat vykdo 2023 m. valstybės biudžeto formavimą. Kartu yra vertinamos energijos kainų tendencijos ir kiti veiksniai, darantys įtaką žmonių perkamajai galiai. Atsižvelgę į šį analitinį procesą, tarptautinių institucijų rekomendacijas Lietuvai bei suinteresuotų grupių siūlymus, išgryninę sprendimus sugrįšime su atnaujinta galimų veiksmų strategija“, – teigiama redakcijai atsiųstame atsakyme.

FM sąmoningai ar nesąmoningai ne pirmą kartą prašovė, prognozuodama infliaciją šiems metams, tuo iš esmės pasilikdama erdvės tęsti nesibaigiančių išmokų kadrilį.

Birželio pabaigoje FM ekonomistai paskelbė, kad 2022 m. vidutinė metinė infliacija daugiausia dėl per stogą iššovusių dujų, naftos ir elektros kainų šalyje sudarys jau ne 9,8%, o 15,8% t. y. bus 6 proc. punktais aukštesnė, nei projektuota kovą.

Ministerija nei ekonominio nuosmukio, nei mažėjančių biudžeto pajamų neprognozuoja, tačiau ekonominė recesija Europoje gali tapti nauja realybe, jei dar šiemet bus visiškai nutrauktas rusiškų dujų tiekimas į ES. Žiema be rusiškų dujų – visiškai realus scenarijus, kuriam valstybes nares EK paragino rengtis savanoriškai (o jei reikės ir privaloma tvarka): nuo rugpjūčio per aštuonis mėnesius sutaupyti 15% suvartojamų dujų. 

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai skaičiuoja, kad energetinės krizės poveikis ES ekonomikai siektų maždaug 2,7% BVP, kas iš esmės sudaro tiek, kiek EK prognozuoja šiemet augsiant ES ekonomiką. Net Lietuvai, turinčiai priėjimą prie suskystintų dujų ir nebeimportuojančiai jų iš Rusijos, TVF nurėžė apie 1,5% nuo BVP, kai biudžetai Lietuvoje rengiami jų formuotojams prognozuojant 1,6% augimą šiemet ir 2,1% kitąmet.

Papildomoms antiinfliacinėms priemonėms reikia tvarių biudžeto pajamų šaltinių, tačiau jei jų kartais Seimo politikai nesurastų, išaugusį biudžeto deficitą FM planuoja kamšyti „skolintomis lėšomis“ ir į brangstančią skolą moja ranka. O skolinimosi kaštai nuo istorinių žemumų išaugo nei daug, nei mažai – beveik keturis kartus. 

Štai šį birželį Lietuva dešimčiai metų pasiskolino 650 mln. Eur už 2,2%. Palyginti prieš dvejus metus, kai dar nebuvo nei pandemijos, nei karo, analogiška suma dešimčiai metų buvo pasiskolinta už 0,6% – už beveik keturis kartus mažesnes palūkanas, rodo FM skelbiami duomenys.

Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, mano, kad ES vyriausybių reakcija į 2020 m. pandemiją ir pastarąjį infliacijos šuolį sukūrė precedentą, kuris dabar labai apsunkina jų manevro laisvę. Pandemijos akivaizdoje buvo nuspręsta kištis, gelbėti ir fiskaliniais instrumentais kovoti su išorinio šoko pasekmėmis, o tai yra labai rizikinga, nes išorinių šokų prognozuoti neįmanoma, sunku numatyti jų mastą ir įvertinti kainą, kai vyriausybių ištekliai riboti.

Ekonomistė pabrėžia, kad dabar tą ribotumą pajusime „kur kas skaudžiau“, nes karo paaštrintas importuotas infliacijos šokas jau smaugia ekonomikos augimą, o Europos centrinis bankas ėmėsi didinti palūkanas. Liepos 21 d. palūkanų normos pirmą kartą nuo 2011 m. padidintos 0,5% ir po 8 m. pertraukos euro zonoje greičiau, nei tikėtasi, užbaigta neigiamų palūkanų epocha.

Nors šiuo metu susiduriame su karu ir rekordiniu infliacijos šoku, o pagalbos laukiančios gyventojų ir verslininkų akys krypsta į valdžios iždą, vis dėlto šį šoką teks valdyti kitaip.

„Tvyrant tokiam neapibrėžtumui, karo kaimynystėje akivaizdoje Lietuvoje iždo pinigai turėtų būti naudojami itin taupiai, o antiinfliacinės pagalbos priemonės privalo būti labai taiklios, efektyvios ir koncentruotos į pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių apsaugą, ekonomikos plėtros potencialo palaikymą ir energetinę transformaciją“, – vardija I. Genytė-Pikčienė.

Dalia Grybauskaitė, buvusi Lietuvos prezidentė ir finansų ministrė, taip pat EK narė, atsakinga už biudžetą, dar birželį pareiškė, kad pasaulinė ekonomika pereina į recesiją ir po kelių mėnesių to, tikėtina, neišvengs Lietuva, todėl tam būtina rengtis.

Tarptautinės institucijos ir vietos ekonomistai jau kurį laiką pabrėžia, kad infliacijos padariniams švelninti skirtos priemonės turi būti pasirenkamos taip, jog parama būtų orientuota į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, t. y. skiriama taip, kad pasiektų ne kuo daugiau gyventojų, o būtent tuos, kuriems jos reikia. Tačiau premjerės įvardytas prioritetas kompensuoti energetinių kainų pabrangimą rodo, kad Vyriausybė nelinkusi „mesti pasirinkto kelio dėl takelio“, nes tai valdantiesiems kainuotų daug politinių taškų.

VŽ nuomone, net rinkimų akivaizdoje politikams atėjo metas slopinti dosnios, bet neatsakingos socialinės politikos saldžiabalsę, kitaip gresia sunkūs laikai šalies ekonomikai, vadinasi, ir gyventojams.

Tada jau tikrai negalėsime padėti net tiems, kurie yra labiausiai likimo nuskriausti. Taip, nepopuliaru. Taip, konservatoriams (į valdžia atėjusiems ir per pačią finansų krizę – 2008–2012 m.) vėl nepasisekė su politiniu ciklu, bet dėl tvarios ateities kito kelio neturime.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 44

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku