Ruoškimės dar vienai Maskvos isterijos bangai dėl Kaliningrado

Pirmiausia sudėliokime visus taškus, kur priklauso. Europos Sąjunga (ES) Maskvai dėl invazijos Ukrainoje pritaikė beprecedenčių sankcijų. Mus Kaliningrado tranzito klausimu ypač domina keli paketai. Vienas, kuriame įvardijamos konkrečios prekės, kurioms draudžiama iš Rusijos patekti į Bendriją (plienas, cementas, juodieji metalai ir t. t.); ir kitas, kuriuo Rusijos kelių vežėjams uždrausta vykdyti veiklą Europoje.

Taip tranzitas rusiškais vilkikais tapo visiškai neįmanomas – tai nesikeičia ir po naujausių EK gairių. O štai transportavimo geležinkeliu ribojimai (kur ir pervežama daugiausia prekių tarp Rusijos ir Kaliningrado) sukėlė Maskvos isteriją, o tema nuolat buvo voliojama Rytų ir Vakarų žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose, tad pradėjo kelti galvos skausmą kai kurioms sostinėms. VŽ žiniomis, pirmiausia Vašingtonui ir Berlynui.

Nors dar balandį EK Vilniui aiškino, kad sankcionuotos prekės turi būti stabdomos visa apimtimi, po įnirtingų ir netgi, VŽ diplomatinių šaltinių teigimu, piktų diskusijų liepą sulaukėme naujų gairių. O jose nurodymas ne uždaryti, o riboti sankcionuotų prekių tranzitą: susiskaičiuoti, kiek tokių prekių istoriškai per trejus metus atsiveždavo ar išveždavo Kaliningradas, įvertinti, ar nauji srautai skirti tik vidiniam vartojimui, ir taikyti kvotas.

Visą EK gairių tekstą galima rasti čia.

Pasak Ingridos Šimonytės, premjerės, klysta tie, kurie galvoja, kad situacija grįžta į buvusią birželį: „Lietuva sveikina ne pačias gaires, o gairių nuostatas, kurios labai aiškiai sako, kad nėra jokio grįžimo į situaciją, kuri buvo iki birželio 16 d., kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu. (...) Nėra racionalu, kad mūsų laikas ir dėmesys dabar būtų blaškomas ir naudojamas diskusijoms su Vakarais, ar viena kilotona plieno gali būti pervežta iš vienos Rusijos dalies į Kaliningrado sritį geležinkeliais.“

Anot jos, Vilnius dėl EK sprendimų atsakomybės prisiimti neturi, kaip ir neturi galimybių jų nevykdyti. Klausimas uždarytas? Briuseliui ir Vašingtonui, o ir mūsų Vyriausybei ramu?

Bandymas „deeskaluoti“ galvos skausmą Briuseliui sukėlusį Kaliningrado klausimą, VŽ nuomone, gali tapti lazda su dviem galais. O tas kitas, skaudesnis, vožtels praėjus kiek laiko – ir ne Briuseliui, o Lietuvai. Nes Vilnius vėl stovės priešakinėse „nedraugiškų“ Maskvai šalių linijose. Nes Vilnius tiesiogiai ribos kai kurių prekių tranzitą.

Tiesa, dar kurį laiką visi pagyvens „ramiai“: Kaliningradas veš sankcionuotą cementą, juoduosius metalus, plieną, vėliau ir kažkiek anglies, dar vėliau – naftos. Tačiau ateis diena, kai kvotos bus išnaudotos ir šį procesą administruojantiems „Lietuvos geležinkeliams“ teks pasakyti „stop“ – eksklavas jau susivežė viską, ko reikia jo paties vidaus poreikiams užtikrinti.

Rusijos propagandos lauke gyvename ne vieną dešimtmetį, todėl nėra sunku nuspėti, kokios žinutės pasipils Kremliaus naratyvą platinančiuose oficiozuose.

Rusijos propagandos ventiliatorius vėl (kaip kad birželį) įsijungs netikėtai? Juk jau matėme, kad pradėjus riboti tranzitą pasipylė riksmai su melagienomis ir patrepsėjimais apie tai, kaip bestija Lietuva suorganizavo Kaliningrado... blokadą. Atrodė, kad nei eksklavo gubernatorius, nei Maskva nesupranta, kieno sprendimais remiantis taikomi ribojimai.

Tačiau tai buvo tik gudri klasta, kuri ir vėl suveikė – kur du pešasi, trečias laimi. Kol Vilnius su Briuseliu pirmyn atgal tampė tranzito turinio paklodę, Maskva gavo neblogą nuolaidą. O kad ES sankcijos agresorei buvo naujiena, paneigia VŽ jau skelbti skaičiai: dar gegužę geležinkeliais per Lietuvą eksklavas užsivežė neįprastai daug cemento ir juodųjų metalų

Susidariusią situaciją griežtai įvertino buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Lietuvos politikai šoka kinkadrebio partiją politiniame balete. O tereikėjo atvirai pasakyti, kad sprendimas buvo priimtas pasitarus su partneriais ir EK. Ir nereikėjo negrabiai slėptis už EK nugaros. Kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją.“

Tad per anksti sakyti, kad naujausios EK gairės virto Kaliningrado tranzito klausimo atomazga. Vyriausybė turi ruoštis artėjančiam kitam Maskvos isterijos etapui – ir ne tik kaip tai komunikacijos požiūriu atlaikys Lietuva. Jau dabar mūsų diplomatai turi dirbti pasiraitoję rankoves su pagrindiniais užsienio partneriais, kad šie suprastų, jog vienkartinės nuolaidos Maskvai nieko nesprendžia – tik visiems užprogramuoja daugiau ir didesnių problemų ateityje. Kiek ir kokių dar reikia Europos senbuvėms pamokų, kad jos pagaliau prasikrapštytų akis ir pamatytų Rusiją tokią, kokia ji yra iš tikrųjų? O tokioms šalims kaip Lietuva nereikėtų atsidurti kontroversijų sūkuryje ne savo valia.