Praradęs nebenusipirksi

„Verslo reputacijos indekso“ tyrimą atlieka „Customer Centric Consultancy“ kartu su Investuotojų forumu ir komunikacijos agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“ bei Lietuvos marketingo asociacija „LiMA“.

Tyrimas analizuoja Lietuvos verslo, nuomonės lyderių ir visuomenės požiūrį į didžiausias šalies bendroves, jų veiklą, vertina įmonių reputaciją ir jos pokytį per metus. Taip pat yra analizuojamos ir viešojo sektoriaus įmonės, valdžios institucijos.

Reputacijos tyrime apklausiamos trys skirtingos auditorijos: plačioji visuomenė, nuomonės lyderiai (ekspertai, tinklaraštininkai, žurnalistai, verslo atstovai, rinkodaros specialistai ir t. t.) ir sprendimų priėmėjai (didžiausių Lietuvos įmonių vadovai, verslo organizacijų arba asociacijų vadovai, žiniasklaidos savininkai, politikai, ambasadoriai ir t. t.).

Analizuojami svarbiausi reputacijos atributai: produktai ir paslaugos, klientai, jų poreikiai, sąžiningi atlyginimai ir rūpinimasis darbuotojais, verslo sėkmė, finansiniai rodikliai, verslo etika, nuosekli socialinė veikla ir inovatyvumas. Remiantis jais, išvedamas bendras įmonės reputacijos indeksas.

Labiausiai per metus reputaciją augino SEB bankas ir farmacijos bei technologijų „Biotecha“. Biotechnologijos, kaip ir ankstesniais metais, išlieka lyderiaujantis segmentas, aukščiausios pozicijos neužleidžiantis nuo tyrimo pradžios 2016 m.

Tačiau daugelio sektorių reputacija naujausiame tyrime rieda žemyn.

„Nepaisant pirmosios pozicijos, biotechnologijos įmonių reputacijos rodikliai taip pat menksta, kaip ir startuolių. Šių sektorių žvaigždžių valanda blėsta ir gal kitame tyrime matysime daugiau pokyčių, nebent paminėtieji sektoriai imsis kokių nors proaktyvesnių veiksmų. Akivaizdu, kad iš jų jau yra tikimasi daugiau, nebeužtenka vien technologijų žavesio, ir verslai turės reaguoti į augančius reikalavimus“, – vertina Rūta Gaudiešienė, verslo konsultacijų bendrovės „Civitta“ partnerė.

Pirmojoje pozicijoje esančio „Thermo Fisher Scientific“ reputacijos rodikliai taip pat tendencingai mažėja, tačiau jis išlieka nepralenkiamas lyderis nuo pat tyrimo pradžios 2017 m. Šiemetiniame tyrime dar ryškiau mažėjo atotrūkis tarp biotechnologijų ir vaistinių, kurios yra geriausiai vertinamos visuomenės akyse. O vaistinės buvo vienintelis sektorius, kuriam per metus pavyko auginti sektoriaus reputaciją.

Prekybos tinklai per šiuos metus, stipriai augant infliacijai, fiksuoja reputacijos kritimą. Beje, įdomu, kad geriausios reputacijos TOP 10-uke nėra nė vienos telekomunikacijų bendrovės.

Pasak R. Gaudiešienės, pandemijos metai į viršų buvo iškėlę verslą – jis sugebėjo mobilizuotis, apie tai tinkamai kalbėti ir imtis veiksmų. Tačiau prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą to nebepakako.

„Karo metu verslui pritrūko lyderystės, tiesa, gal ne tiek veiksmuose, kiek komunikacijoje apie tai. Respondentai drąsiai vertino įmonių produktus ar paslaugas, inovatyvumą ar finansinę situaciją, bet klausimų dalis apie Ukrainą dažniau likdavo neatsakyta“, – teigia ji.

Viena vertus, pačios įmonės nebuvo linkusios kalbėti apie gerus darbus, paramą Ukrainai. Ir tai galima suprasti, nes paprastai geri darbai daromi tyliai. Kita vertus, karo tema tapo tarsi lakmuso popierėliu – ir ne tik visuomenės akyse: ši tema verslą ne tik vienijo, bet ir skaldė, kiršino.

Karas tarsi apnuogino verslo, tiksliau – įmonių vadovų, akcininkų požiūrį į žmogiškąsias vertybes, moralę. Verslai, kurie delsė (ir vis dar delsia) ir kone desperatiškai kabinasi į agresyvios Rusijos rinką, susilaukė ne tik gausybės kritikos, bet ir paniekos. Net ir be tyrimo aišku, kad moralaus verslo atskalūne pirmiausia tapo viena didžiausių Lietuvos verslo grupių „Vičiūnai“. Smuko ir Kauno savivaldybės bei „Viados“ reputacija.

„Vičiūnai“ karo pradžioje komunikavo tragiškai prastai: nekalbėjo, o kai pradėjo komunikuoti, tai darė blogai, gana arogantiškai, išsisukinėjo, delsė su atsakymais, kaltino kitus, ieškojo sąmokslo teorijų.

Ne kažkas pasikeitė ir dabar – į bet kokį klausimą šia tema „Vičiūnų“ šeimininkas (ir Kauno meras) Visvaldas Matijošaitis reaguoja nervingai ir kalba gana grubiai.  

Nepaisant visuomenės raginimų, nėra pateikęs konkretaus atsakymo, kada jo sukurtas verslas išeis iš Rusijos rinkos. Pasak V. Matijošaičio, daroma viskas, kad jo sukurtas verslas toje šalyje būtų uždarytas kuo greičiau, tačiau, kada tiksliai, esą neįmanoma pasakyti. Ketvirtą karo Ukrainoje mėnesį šio kauniečio verslas tebedirba šalyje agresorėje.

Minėtas tyrimas parodė ir viešojo sektoriaus lyderystės permainas: pandemijos metu valdžios institucijų reputacija smuko, o karo akivaizdoje būtent viešasis sektorius labiau išlaikė lyderystę ir išaugino savo reputaciją. Bendras valstybės politiką įgyvendinančių institucijų reputacijos indeksas per metus pakilo nuo 21 iki 25-ių balų.

Tarp geriausią reputaciją turinčių viešojo sektoriaus įstaigų – „Invest Lithuania“, antroje vietoje – pirmąkart į tyrimą įtrauktas Policijos departamentas, trečioje vietoje – Lietuvos bankas.

Fiksuojama, kad per metus pakilo Vyriausybės reputacija, tačiau Seimo toliau leidosi žemyn.

 „Beje, prezidentas yra palankiai vertinamas tik visuomenės, tarp nuomonės lyderių jo reputacija – neigiama“, – teigia R. Gaudiešienė.

VŽ nuomone, ir verslui, ir valdžios institucijoms minėtas reputacijos tyrimas galėtų būti vienu iš tų veidrodžių, kuris atspindi ne troškimus, o realybę. Valdžios institucijos turi kuo susirūpinti: pasitikėjimas prezidentu nesiekia 50%, nė viena iš trijų valdžios institucijų nėra pelniusi daugumos pasitikėjimo. Seimu pasitiki tik ketvirtadalis visuomenės. Tas, švelniai tariant, cirkas, kuris šiuo metu vyksta šalies parlamente, daugiau simpatijos jam vargu ar pridės. Verdiktą Seimui galiausiai paskelbs rinkėjai. Verslui – klientai, partneriai, užsakovai etc. Tuomet išvysime tikrąją suterštos ir prarastos reputacijos kainą.