N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti

Publikuota: 2022-05-12
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais daugelis investuotojų stebėjo ilgai nematytą kainų korekciją. Kas ją lėmė ir kaip elgtis raudonuojančių rinkų aplinkoje?

Būtų sunku rasti finansinių aktyvų klasę, kuri šiemet nebūtų nukritusi nuo uolos. Atpigo ne tik akcijos, bet ir saugiausi vertybiniai popieriai – valstybių ir įmonių obligacijos. JAV technologinių akcijų indeksas NASDAQ nuo metų pradžios krito 25%, S&P500 indeksas sumažėjo 17%.

Kai kurios aukštai ant nepagrįstų lūkesčių skridusios įmonės, pavyzdžiui, „Netflix“ ir „Coinbase“, prarado daugiau nei du trečdalius savo vertės. Kai kurios kitos dar laukia savo eilės. Įdomu, bet ne netikėta ir tai, kad bitkoinas dar kartą pailiustravo, kad tai nėra „skaitmeninis auksas“, apsaugantis nuo infliacijos ir krizių – šios kriptovaliutos kaina nuo metų pradžios nukrito daugiau nei trečdaliu, o nuo piko daugiau nei perpus.

Turbūt nieko nestebina, kad labiausiai krito rizikingiausios arba taip vadinamos „augimo“ akcijos, kurios buvo itin pabrangusios pandemijos metu. Šios įmonės dažnai pasižymėjo dideliu vartotojų skaičiaus ir užimamos rinkos dalies augimu, investuotojams tikintis didelių pajamų ir pelno ateityje ir ignoruojant faktą, kad iki šiol jos dirbo nuostolingai. Tokių akcijų kainas labai pakurstė itin žemos palūkanų normos, kurios leido įmonėms pigiai skolintis plėtrai, bei alternatyvių investicijų su teigiama grąža trūkumas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kaip ir buvo galima tikėtis, ir apie ką ne kartą teko rašyti pastaraisiais metais, mažiau nukentėjo „vertės“ akcijos, tai yra tos, kurių kainos ir įmonės uždirbamo pelno santykis buvo gerokai kuklesnis. Beje, įdomu tai, kad tarp mažiausiai pigusių vertybinių popierių buvo Baltijos šalių įmonių akcijos, kurios nuo metų pradžios nuvertėjo tik kiek daugiau nei dešimtadaliu.

Pagrindinė tokio plataus masto išpardavimo priežastis buvo įsibėgėjusi infliacija ir centrinių bankų planai kelti palūkanų normas į senokai nematytas aukštumas. Šiuo metu rinkose tikimasi, kad metų gale JAV palūkanų normos pakils iki 3%, o Euribor pirmą kartą per beveik dešimtmetį vėl taps teigiamas.

Kol kas infliacija ir euro zonoje, ir JAV išlieka aukščiausiame lygyje per pastaruosius 40 metų, todėl centriniai bankai dės visas pastangas – kels palūkanas ir mažins pigių pinigų pasiūlą – tam, kad sugrąžintų ją arčiau 2% kartelės. Deja, šiame kontekste didėja rizika, kad gyventojams vienu metu susiduriant ir su rekordinėmis energijos išteklių, paslaugų, maisto kainomis, ir mokant daugiau už paskolas, iki šiol džiuginęs ekonomikų augimas išblės.

Apie prastesnes ekonomikos perspektyvas signalizuoja ir, pavyzdžiui, euro zonos gyventojų lūkesčiai, nukritę į žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios, ir mažėjantys eksporto užsakymai pramonės įmonėse. Kitaip sakant, po pusmečio galvos skausmą dėl infliacijos gali pakeisti migrena dėl recesijos.

Kaip ir kur investuoti, esant tokiai didesnio neapibrėžtumo, daugybinių problemų ir išaugusios rizikos aplinkai? Visų pirma, išsiugdžius periodinio investavimo įprotį, tai yra, kas mėnesį ar kas ketvirtį dalį pajamų ne išleisti, o nukreipti ateities poreikių tenkinimui, jo nereikėtų apleisti ir tuomet, kai akcijų kainos nukrenta. Akcijų rinkų pikų ir dugnų prognozavimas yra itin sudėtingas, todėl jų gaudymas daugeliui neduoda sėkmingų rezultatų.

Antra, investuojantys periodiškai, net ir tokių staigių akcijų kritimų kontekste, nepraranda investuotų pinigų ir išsaugoja jų perkamąją galią. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios S&P 500 indeksas nukrito beveik penktadaliu, tačiau šios akcijos vis dar yra 24% brangesnės nei buvo 2020 metų pradžioje. Šiemet itin nukraujavęs NASDAQ indeksas vis dar yra 33% aukštesniame lygyje, nei buvo prieš pandemiją.

Galiausiai, manantys, kad daugelis akcijų tokioje itin didelės infliacijos ir neapibrėžtumo aplinkoje gali būti per daug rizikingas pasirinkimas, turi gerų alternatyvų. Karas Ukrainoje jau turi ir dar turės nemažai ilgalaikių geopolitinių ir ekonominių pasekmių. Viena iš jų – dar spartesnis Europos judėjimas energetinės nepriklausomybės ir atsinaujinančios energijos gamybos link. Tam ES valstybės, taip pat ir Lietuva, skirs dar didesnę paramą, kuria gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas.

Pavyzdžiui, dabar investuojant 10.000 eurų į 10 kW galingumo saulės elektrinę, galima gauti ES paramą, siekiančią beveik trečdalį šios sumos. Tuomet per visą 25 metų jos veikimo laikotarpį galima „uždirbti“ daugiau nei 30.000 eurų – tokia suma būtų sutaupoma ne perkant, o pasigaminant elektros energiją.

Neturintiems tokių lėšų investicijai yra alternatyva pasiskolinti už fiksuotas palūkanas, neprisiimant palūkanų normų kilimo rizikos, o neturintys tam tinkamų stogų galima investuoti į nuo namų nutolusius saulės elektrinių parkus. Tokia investicija daug kam gali atrodyti nuobodi ir neužtikrinanti itin didelės metinės grąžos, tačiau jos rizika yra itin maža.

Be to, investicija į nuosavą saulės elektrinę siūlo ne tik patrauklų grąžos ir rizikos santykį, bet ir sukuria naudos dar dviejuose frontuose – mažina vartotojo ir visos Lietuvos priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių bei prisideda prie planetos taršos mažinimo.

Komentaro autorius - Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku