N. L. Chruščiova. Putino totalitarizmo ištakos

Publikuota: 2022-04-29
Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Niujorko „The New School“ universiteto tarptautinių reikalų profesorė

1999-ųjų pabaigoje, kai pasiligojęs Borisas Jelcinas saugumo tarnybų gretose ieškojo sau įpėdinio, Rusijoje sklandė niūrus juokelis. „Kodėl komunistai geresni negu KGB? – būdavo klausiama. – Nes komunistai tiesiog tave išbars, o KGB – pakars.“ Tie žodžiai buvo ne tiek juokelis, kiek įspėjimas. Deja, dauguma rusų to nesuprato.

Tais metais Vladimiras Putinas, kagėbistas, kuriam šiuo metu pavaldi KGB funkcijas perėmusi Federalinė saugumo tarnyba (FST), buvo paskirtas ministru pirmininku. Netrukus, kaip teigiama, jis savo buvusiems kolegoms FST pajuokavo: „Užduotis infiltruotis į aukščiausią valdžios lygmenį įvykdyta.“ Dėl to irgi turėjo pasigirsti pavojaus varpai, jau vien todėl, kad V. Putinas seniai žavėjosi Jurijumi Andropovu, buvusiu KGB vadovu, kuris dvejus ilgus metus geležiniu kumščiu valdė Sovietų Sąjungą.

Po ekonominės ir politinės suirutės posovietinį paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį žmonės troško stabilumo ir jo siekdami mielai sugrąžino KGB į aukščiausius valdžios ešelonus. Tai suteikė V. Putinui, kuris 2000-aisiais išrinktas prezidentu, progą įtvirtinti J. Andropovo stiliaus valdžią visoje Rusijos sistemoje, kurioje ne mažiausios svarbos buvo strateginiai ūkio sektoriai, tokie kaip nafta ir dujos.

Putinas jautė privačių magnatų, kurie chaotiškais B. Jelcino prezidentavimo metais įsitvirtino šiose pramonės šakose, keliamą grėsmę. Todėl jis atsakingais paskyrė vadinamuosius silovikus, kariuomenės ir saugumo tarnybų darbuotojus, tokius kaip buvę KGB agentai Igoris Sečinas ir Sergejus Čemezovas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kaip organizacijų, kurios terorizavo šalį valdant Josifui Stalinui ketvirtąjį ir penktąjį praėjusio amžiaus dešimtmečiais, įpėdiniams pavyko užsitikrinti valdžią XXI amžiuje? Galų gale, juk po Nikitos Chruščiovo 6-ajame dešimtmetyje vykdytos destalinizacijos ir Michailo Gorbačiovo perestroikos 9-ojo dešimtmečio pabaigoje KGB net ir patiems jos tarnautojams atrodė beišleidžianti paskutinį kvapą. Valdant M. Gorbačiovui, daugelis, įskaitant V. Putiną, atsistatydino, pamanę, kad saugumo tarnybos niekada nebeatsigaus.

Situacija pasikeitė subyrėjus Sovietų Sąjungai. Pasirodė, kad KGB buvo geriau pasiruošusi perėjimui į kapitalizmą negu bet kuri kita sovietinė institucija. Jos agentai buvo amoralūs, pragmatiški, turėjo reikiamų ryšių, jų netrikdė neįprastos darbo valandos ir jie buvo puikiai įvaldę savanaudiškas manipuliacijas.

Padėjo ir tai, kad valstybinės saugumo organizacijos taip ir nebuvo išformuotos. KGB ne tik pergyveno M. Gorbačiovą; savotiška jos versija, nors atšipintais dantimis ir pervadinta į FST, išliko ir valdant B. Jelcinui. Liberalių pažiūrų ar ne, Rusijos lyderiai visuomet kliaudavosi saugumo tarnybomis, norėdami išlaikyti valdžią. Valdant V. Putinui (o sovietiniais laikais – J. Andropovui) tiesiog skyrėsi pačių šių tarnybų atstovų turima galia.

Putinui atrodė, kad valstybės saugumo organų stiprinimas yra tarsi draudimas nuo tokių perversmų, kokie vyko 1991-aisiais, kai atėjo galas tam, ką jis vadina „istorine Rusija“.  Putinas itin didžiuojasi savo sukurtos politinės sistemos stabilumu, ir šiame procese jam, be abejonės, pasitarnavo aukštos energijos kainos ir palyginti kompetentingas kai kurių silovikų tvarkymasis.

Vis dėlto išlaikyti tokią sistemą yra visai kas kita, negu ją kurti. Putino požiūrį į jo kūrinio valdymą įkūnija pataisos, priimtos per suklastotą konstitucinį referendumą 2020-aisiais, kuriomis ne tik buvo suteikta teisinė galimybė jam vadovauti daugelį metų, bet ir apibūdintas idealus Rusijos pilietis: labiau už viską lojalus valstybei patriotas.

Šis požiūris atnešė ir pasikeitusį saugumo tarnybų vaidmenį valstybės aparate. Anksčiau Putinas klausydavo silovikų, tokių kaip I. Sečinas ir S. Čemezovas, ir netgi perleisdavo kritines funkcijas kolegoms. Dabar jis diktuoja politiką nepaisydamas alternatyvių nuomonių, įgyvendinimą paveda vyriausybės technokratams, kuriems vadovauja į robotą panašus premjeras Michailas Mišustinas. Kasdienė valdžia labiau nei kada nors anksčiau sutelkta saugumo organų, tokių kaip Federalinė švietimo ir mokslo priežiūros tarnyba (Rosobrnadzor), Federalinė įkalinimo įstaigų tarnyba ir Federalinė ryšių, informacijos technologijų ir masinės žiniasklaidos priežiūros tarnyba (Roskomnadzor), rankose.

Šie naujieji valstybės kontrolės aparato ramsčiai yra bejausmės institucijos, turinčios vienintelį tikslą: pašalinti iš politinės erdvės viską, kas eina prieš Kremlių (dabar tai suprantama kaip nusistatymas prieš rusus), ir nubausti tuos, kurie nedemonstruoja pakankamo „lojalumo“. Priešingai negu silovikai, šios tarnybos nepataria Putinui, kaip geriausia spręsti sunkumus, su kuriais susiduria Rusija, ir nepripažįsta tarptautinio dalyvavimo svarbos Rusijos vidaus vystymuisi. Jos tiesiog aklai siekia Putino tikslo bet kokia kaina užtikrinti visišką Rusijos kontrolę.

Įkalintasis advokatas, kovojantis su korupcija opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas mano, kad Kremliaus pagrindinis tikslas rengiant invaziją į Ukrainą buvo atitraukti rusų dėmesį nuo prastėjančio gyvenimo lygio ir suburti visus aplink vėliavą. Žvelgiant dar giliau, karas žymi galutinį išsiskyrimą su FST veikėjais, kurie įgijo galių pirmaisiais Putino valdymo metais, o Rusijos bevardžių saugumo technokratų – tikrųjų kagėbisto Putino įpėdinių – dominavimo patvirtinimas, žinoma, lieka svarbiausias; to reikalauja naujoji sistema.

Šiurpą keliantys šio pokyčio padariniai šiuo metu matomi visoje Rusijoje. Nuo tada, kai Putinas pradėjo savo „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, sulaikyta daugiau kaip 15.000 prieš karą protestavusių žmonių, įskaitant daugiau negu 400 nepilnamečių. Nepriklausomi žiniasklaidos šaltiniai užblokuoti arba uždaryti; užsienio žiniasklaidos atstovams neliko kito pasirinkimo, kaip tik išvykti iš šalies. Už pasidalijimą bet kokia žinia, kuri nukrypsta nuo oficialaus Gynybos ministerijos naratyvo, baudžiama iki 15 metų kalėjimo.

Tokioje visiškų represijų atmosferoje, kuri dabar prilyginama J. Stalino erai, rusai, kurie dar nepabėgo, nuolankiai paklūsta. Apie 80% rusų dabar teigia palaikantys „operaciją“ Ukrainoje. Tai nestebina. Rusiją vėl valdo beveidis budelis.

Komentaro autorė – Nina L. Chruščiova, Niujorko „The New School“ universiteto tarptautinių reikalų profesorė

 Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku