„Financial Times“. Elvira Nabiullina – į chaosą Rusijos centriniame banke įmesta technokratė

Vis dėlto pribloškiančioms Vakarų sankcijoms pirmosiomis karo prieš Ukrainą dienomis nustūmus rublį 29 % žemiau ankstesnės istorinės žemumos, E. Nabiullina papilkėjusiu veidu ir juodais drabužiais (segių neliko nė ženklo) sėdėjo kartu su kitais Ekonomikos ministerijos atstovais 20 pėdų ilgio stalo gale kitapus Vladimiro Putino.

„E. Nabiullina atlaikė visokius išbandymus stresu, bet ne karą, – teigia ją pažįstantis buvęs aukšto rango tarnautojas. – Niekas jai nepasakė, kad laukia tokie dalykai.“

Konfliktas Ukrainoje peržengė banko valdytojos gebėjimus išlaikyti ekonomiką ant vėžių. Nors ji ilgus metus kantriai krovė 643 mlrd. USD karo skrynią, vykdydama „Tvirtovės Rusijos“ strategiją, skirtą apsaugoti šalį nuo sankcijų poveikio, Vakarų suvaržymai atėmė galimybę ja pasinaudoti.

Supanikavę rusai išsirikiavo į eiles prie bankų filialų. Net centriniam bankui sustabdžius prekybą Maskvos vertybinių popierių biržoje, į Londono vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktų Rusijos bendrovių akcijos krito 98%. Atsakydama E. Nabiullina daugiau nei dukart pakėlė Rusijos pagrindinę palūkanų normą – iki 20%, pripažindama, kad šalies ekonomika „susidūrė su visiškai nestandartine situacija“ „iš esmės pasikeitusiomis sąlygomis“.

Bandydamas sumažinti spaudimą, V. Putinas leido naudoti kapitalo kontrolės priemones, kuriomis Rusijos bendrovės ir fiziniai asmenys buvo priversti 80% užsienio valiuta gautų pajamų pakeisti į rublius, uždraudė rusams daryti pervedimus užsienio valiuta į užsienį ir imti naujas paskolas užsienio valiuta.

„Tai desperatiškos priemonės desperatiškoje situacijoje. Ir ji beveik neturi jokio pasirinkimo, – teigia Sergejus Gurjevas, „Sciences Po“ universiteto Paryžiuje ekonomistas. – Nežinau, ką įmanoma padaryti, kai dedasi tokie dalykai.“

Tačiau tokie drastiški sprendimai sukrėtė E. Nabiullinos senuosius patikimus draugus. „Aš taip ją gerbiu. Ji tokia protinga, – sako vienas aukšto rango Rusijos bankininkas. – Tačiau ji man kartą yra pasakiusi, kad jeigu būtų įvestos kapitalo kontrolės priemonės, ji atsistatydintų. O dabar kapitalo kontrolės priemonės įvestos, tačiau ji neatsistatydino.“

Prancūzų poezijos ir operos gerbėja E. Nabiullina, kuri yra etninė totorė ir viena iš nedaugelio Rusijoje aukštas pareigas einančių moterų, demonstravo plieninį ryžtą nuo pat tos akimirkos, kai užėmė šį postą 2013-aisiais. Pirmasis rimtas išbandymas centrinio banko valdytojos laukė 2014-aisiais, kuomet krintančios naftos kainos ir pirmosios JAV ir ES sankcijos perpus sumažino rublio vertę, palyginti su doleriu. Iš pradžių ji sudegino daugiau negu 70 mlrd. USD bandydama palaikyti rublį, o tada nustatė laisvai svyruojantį kursą ir pakėlė palūkanas iki 17,5%.

Nors Rusija paniro į recesiją, E. Nabiullina laikėsi ultrakonservatyvios pinigų politikos. Per keletą metų augimas šalyje grįžo į ankstesnes normas, o infliacija sumažėjo. Tokia sėkmė, pasak dviejų senų bendrų pažįstamų, jai pelnė V. Putino pasitikėjimą, o įvairūs leidiniai įvardijo ją pasaulio geriausia centrinio banko vadove. Prezidentas gyrė E. Nabiulliną padėjus „makroekonomikos pamatus“ ir įvertino jos „energingas pastangas (kovojant su) banditizmu“, kai banko valdytoja ėmėsi griežtų priemonių prieš korupciją bankininkystėje.

Vis dėlto E. Nabiullinos užsienio kolegos taip pat vis labiau pradėjo sieti ją su V. Putinu. „Ji labai profesionali, patyrusi makroekonomistė ir centrinio banko valdytoja. Dėl to nekyla jokių abejonių, – teigia Valerija Gontariova, nuo 2014 iki 2017 m. vadovavusi Ukrainos centriniam bankui. – Tačiau neturint vertybių, profesionalumas nieko vertas.“

Prieš pat Rusijai pradedant telkti karius ir įrangą Ukrainos pasienyje atrodė, kad E. Nabiullinai sekasi kaip niekad. Ji kalbėjo, kad pavyks sumažinti infliaciją po pandemijos netgi žemiau siektų 4%. Jos išsakyta viena griežčiausių pasaulyje pozicijų dėl kriptovaliutų sulaukė palaikymo. Tačiau dabar jos darbas apverstas aukštyn kojomis: valiutų kontrolės priemonės dirbtinai stiprina rublį, o rusai griebiasi kriptovaliutų, kad išvengtų sankcijų.

„Vienintelis jai likęs kelias yra fiksuoti (užsienio valiutų kursus), įvesti visus apribojimus dabar pat, sustabdyti paniką bankininkystės sektoriuje ir pateikti atsistatydinimo prašymą. Tada ji bus gerbiama visame pasaulyje, – pareiškė V. Gontariova. – Antraip, suprantate, ji sėdės Hagoje kartu su visais šiais banditais.“

Kol kas E. Nabiullina tiesiogiai konflikto nekomentuoja, tačiau kai kurie iš apstulbusių jos bičiulių mano, kad ji, kaip ir jie, baisisi įvykiais Ukrainoje.

Kiti priėmė, kaip jie sako, akivaizdžius moralinius sprendimus. Rusijos atstovo Pasaulio banke vyresnysis patarėjas Borisas Lvinas kolegoms pasakė: „Atsižvelgdamas į vykstančius dalykus, nebegaliu palaikyti ryšių su savo vyriausybe.“ Aukšto rango Rusijos delegatas klimato klausimams Olegas Anisimovas viršūnių susitikime pareiškė nerandantis karui „jokių pateisinimų“.

Vis dėlto net situacijai prastėjant, E. Nabiullina gali būti apsisprendusi. „Ji mano, kad šis darbas yra svarbus Rusijos piliečiams ir kad ji atlieka jį geriau nei kas nors kitas – ir tai nėra neįtikima. Todėl ji turi likti lojali V. Putinui ir nesitraukti, – teigia S. Gurjevas. – Jeigu ji ims kalbėti prieš V. Putiną, bus išspirta ir nebegalės padėti Rusijos žmonėms.“

Komentaro autorius - „The Financial Times“ redakcija

Autoriaus teisės: „The Financial Times Limited“, 2022 m.