N. L. Chruščiova. Ką galvoja Putinas?

Publikuota: 2022-03-01
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Niujorko „The New School“ universiteto tarptautinių reikalų profesorė

Rusijos prezidento V. Putino sprendimas pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą prieštarauja bet kokiai politinei logikai, netgi jo paties užkietėjusiam autoritariniam mąstymui. Šiuo neišprovokuotu puolimu Putinas prisijungia prie ilgos eilės neracionalių tironų, neatmetant nė Josifo Stalino, kurie manė, kad norint išlaikyti valdžią, reikia nuolat ją plėsti. Ši logika paskatino Staliną įvykdyti siaubingų žiaurumų prieš savo žmones, įskaitant badą, nuo kurio mirė milijonai ukrainiečių.

Kitas XX a. masinis žudikas Mao Zedongas garsiai pareiškė, kad politinė galia išauga iš ginklo vamzdžio – arba, kaip tuomet atrodė, branduolinės raketos. Mao reikalavo, jog mano prosenelis, sovietų lyderis Nikita Chruščiovas, aprūpintų Kiniją branduoliniais ginklais, kad Mao galėtų veiksmingai laikyti įkaitais savo užsienio ir vidaus priešininkus.

Tik panašus mąstymas gali paaiškinti Putino veiksmus Ukrainoje. Jis sako norįs „denacizuoti“ Ukrainą, tačiau šio teiginio beprasmiškumas turėtų būti akivaizdus jau vien todėl, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra žydas. Taigi koks Putino žaidimo galutinis tikslas? Gal jis nori nubausti NATO, sunaikindamas Ukrainos karinę infrastruktūrą? Ar jis tikisi įkurti marionetinę vyriausybę, pakeisdamas Zelenskį arba paversdamas jį Ukrainos Philippe'u Petainu, Prancūzijos kolaboracinės vyriausybės Antrojo pasaulinio karo metais lyderiu?

Atsakymas į šiuos klausimus gali būti „taip“. Tačiau tikroji Putino įsiveržimo į Ukrainą priežastis yra ne tokia pragmatiška ir dar labiau neramina. Panašu, kad Putinas pasidavė savo egoistinei manijai atkurti Rusijos, kaip didžiosios valstybės, turinčios savo aiškiai apibrėžtą įtakos sferą, statusą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Putinas svajoja apie tokias konferencija kaip Jaltos ir Potsdamo, kur jis ir su kitų didžiųjų valstybių lyderiais, JAV prezidentu Joe Bidenu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, dalytųsi pasaulį. Ten siekdamas sumažinti Vakarų ir drastiškai išplėsti Rusijos dominavimą jis tikriausiai suvienytų jėgas su savo naujuoju sąjungininku Xi.

Kaip rusų disidentas, rašytojas ir Nobelio premijos laureatas Aleksandras Solženicynas, Putinas jau seniai išreiškė norą atkurti stačiatikių krikščionių karalystę Rusią – Rusijos civilizacijos pagrindą ir tai bando padaryti kurdamas „Rusų sąjungą“, apimančią Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir etnines Rusijos teritorijas Kazachstane. Įsibėgėjus invazijai į Ukrainą, kitos buvusios sovietinės respublikos pradėjo nerimauti, tačiau, kaip Putinas patikino Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, Rusija „neplanuoja atkurti imperijos buvusiose imperijos ribose“. Jis taip nerimaująs tik dėl slavų tautos, kuri nepagrįstai esanti „trečiųjų šalių (o ne jo) kontroliuojama“.

Nors Putinas bando įgyvendinti Solženicyno viziją, jo kariniai veiksmai nuo jos nukrypsta. Solženicynas, net ir būdamas nacionalistas, niekada neprarado pamatinės moralės. Nors jis ir troško atkurti istorinę Rusiją, neįmanoma įsivaizduoti, kad būtų pateisinęs ukrainiečių (ir rusų) skerdimą siekiant šio tikslo. O Putinas atvirkščiai –  prisipažįsta mylintis Ukrainą ir įsako Rusijos pajėgoms bombarduoti jos miestus.

Putinas tikriausiai mano, jog jį palaikys Kinija. Tačiau nors jis pradėjo invaziją praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Pekine sudarė kažką panašaus į aljanso susitarimą su Xi, Kinijos pareigūnų raginimai „susilaikyti“ nė iš tolo nepriminė palaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad mesdamas iššūkį JAV vadovaujamai tarptautinei tvarkai Putinas beveik visiškai priklauso nuo Kinijos paramos, meluodamas Xi jis neįgyja jokio politinio arba strateginio pranašumo. Tad štai kas kelia didelį nerimą: atrodo, kad Putinas nebegali tinkamai įvertinti visų savo veiksmų pavojų, galimybių ir padarinių, nors tokiais vertinimais priimdamas sprendimus turėtų vadovautis kiekvienas lyderis. Rusija toli gražu nėra lygiavertė partnerė, o dabar gali tapti savotiška Kinijos vasaline valstybe.

Invazija į Ukrainą atstūmė ir kitus Putino sąjungininkus bei rėmėjus. Kai kurie ištikimiausi jo pasekėjai Vakaruose, nuo Čekijos prezidento Milošo Zemano iki Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, pasmerkė jo veiksmus. Bet, ko gero, daug svarbesnis dalykas yra tas, kad Putino beprotiški kliedesiai atstūmė rusus. Barbariškai užpuolęs Ukrainą jis paaukojo dešimtmečius trukusį socialinį ir ekonominį vystymąsi ir sugriovė rusų ateities viltis. Dabar Rusija dar dešimtmečius bus pasaulinio atstumtoji.

Kai norėdama sužinoti, kas vyksta, paskambinau draugui į Kijevą, jis man pasakė, kad veikia slėptuvės nuo bombų,  žmonės slepiasi net metro stotyse. „Labai primena Antrąjį pasaulinį karą“, – pašmaikštavo jis, o tada pabrėžė, kaip nuostabu, kad „žmogus, kuris tiek daug kalba apie žalą, kurią gali padaryti karas, sukeltų karą prieš brolišką tautą“. Ir tada jis mano klausimą grąžino man: „Tu man pasakyk, kas vyksta. Juk jūs, rusai, vis balsavote už šį fašistą.“

Nors suprantama, kad gali taip atrodyti, tai ne visai tiesa. Rusai iš pradžių išrinko Putiną, bet pastaraisiais metais jie tik pasidavė jo valdžiai, nes mūsų balsai nebėra svarbūs. Taip pat teiginys, kad 73% rusų palaiko Putino veiksmus Ukrainoje, yra gryna propaganda. Tūkstančiai žmonių, nepaisydami sulaikymų ir policijos žiaurumo, renkasi Rusijos miestuose ir sako „ne karui“. Panašu, kad šį kartą rusai tyliai nepasiduos. Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis pasaulis gali tikėtis daug daugiau signalų, kad rusai nenori šio karo.

Stalinizmas nemirė, kol nenumirė Stalinas. Tas pats buvo ir su maoizmu. Ar taip bus ir su putinizmu?

 

Komentaro autorė – Nina L. Chruščiova, Niujorko „The New School“ universiteto tarptautinių reikalų profesorė   

 Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2022 m. 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 1

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 17

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06
„Nematomi“ matomo sąrašo herojai 1

Registrų centro tinklalapyje galima rasti sąrašą, kuriame išrikiuoti vadovai su apribotomis teisėmis. Nors...

Nuomonės
2022.05.06
Kai tenka mokėti didžiausią reputacijos kainą 3

Nors vadovėlių apie krizių valdymą netrūksta, į aštrias situacijas įklimpusių verslų istorijų ir pamokų –...

Nuomonės
2022.05.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku