D. Misiūnas. Nebaigtos reformos grimasos: daugiau viešųjų ryšių ir mažiau nacionalinio saugumo

Publikuota: 2022-01-28
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Baltarusiškų trąšų gabenimo skandalas, įsisukęs gruodžio 7-ąją, tęsis mažiausiai iki vasario 1 d., kai LTG (buvę „Lietuvos geležinkeliai“) turėtų sustabdyti „Belaruskalij“ krovinių vežimą. Ši istorija įdomi ir pamokanti daugeliu aspektų, visgi norėčiau į ją pažvelgti per valdysenos (akcininkas–valdyba–CEO) prizmę.

Stebėdami susidariusią krizę matome, kad nei vadovybė, nei valdyba akcininko reikalavimo laikytis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nevertino rimtai, prioritetą teikdami komercijai. Valdyba nesiėmė tinkamos atsakomybės patikėdama su akcininku susijusius ir su didele rizika susijusius klausimus spręsti CEO. Beje, ne tik LTG, bet ir kitose valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) yra gana įprasta, kad CEO savo rankose turi visą iniciatyvą, sukurdamas valdybai „komfortą“, jog viskuo bus pasirūpinta. Visgi, su nacionaliniu saugumu susijusią temą palikti neformaliam CEO derinimui su ministrais nėra gera praktika, ypač turint galvoje, kad valdyboje dirba ir akcininko atstovas.  

Mano nuomone, tiek ši LTG istorija, tiek ankstesni kitų įmonių pavyzdžiai rodo, kad VVĮ reforma, nors ir pradėta prieš 10 metų, dar nėra baigta.

Pirma, vis dar nėra aiškios akcininko lūkesčių įgyvendinimo sistemos ir procesas, kaip akcininkas dalyvauja įmonės valdyme. Dabartinė praktika labiau panaši į įmonių pastangas „apsiginti“ nuo akcininko, t. y. valstybės. Tai galėjo būti pagrįsta prieš 10 ar 15 metų, kai politikų interesuose dominavo korupcija ir savų įdarbinimas, tačiau šiandien tokia praktika neatitinka valstybės interesų. Pradedant nuo elementarios grąžos užtikrinimo ir baigiant nacionaliniu saugumu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Antra, nors dažnai VVĮ viešųjų ryšių pagalba rinkoje yra pozicionuojamos kaip grynai komercinis verslas, nereiktų pamiršti, kad būtent valstybės suteikti įgaliojimai (ir įpareigojimai) yra pagrindinis šių įmonių finansinio pajėgumo šaltinis. Tarptautinė plėtra, rinkodara, PR’as ir panašūs „hobiai“ neturėtų nutraukti dėmesio nuo svarbiausio prioriteto – valdyti kaštus, kad būtų pasiūlyta geriausia paslaugos kaina Lietuvos vartotojams.

Trečia, kaip tai iliustravo baltarusiškų trąšų gabenimo skandalas, valdybų vaidmuo yra per menkas, dažnai simbolinis „dėl gražaus vaizdo“. Ministerijų atstovams šis darbas – kaip penkta koja, o nepriklausomiems nariams – labiau CV papuošimas. Ministerijoms valdybose dažniausiai atstovauja tie, kurie ir taip turi krūvą darbų. Tikėtis, kad su tokiu krūviu ir be papildomo atlygio už darbą valdyboje šie žmonės kokybiškai atstovaus akcininkui, yra naivu. Menkas nepriklausomų narių atlygis neskatina gilintis į įmonės reikalus, todėl dažnai valdybos darbo organizavimo iniciatyva atiduodama CEO.

O koks sprendimas? Stebuklingo recepto nėra, o ir nereikia. Tiesiog logika, paremta geriausia praktika, ir kokybiškas įgyvendinimas. Tai, ką esu jau siūlęs:

Peržiūrėti portfelį – kiek ir kokių VVĮ iš tiesų būtina pasilikti valstybės rankose. Per pastarąjį dešimtmetį VVĮ skaičius ženkliai sumažėjo, tačiau vis dar yra nemažai veiklų, kurios gali būti perduotos rinkai. Pavyzdžiui, geležinkelių infrastruktūros kontrolė yra svarbi valstybei, bet ne krovinių, keleivių vežimas ar lokomotyvų remontas.   

Sukoncentruoti valdymą vienoje ministerijoje ar agentūroje, kuriai tai būtų pagrindinis ir svarbiausias darbas. Šioje įstaigoje dirbtų profesionalūs akcininko atstovai valdybose, ji atrinkinėtų nepriklausomus valdybų narius ir vertintų valdybų darbą. Paprastai kalbant, valstybei reikia realiai veikiančios šeimininko funkcijos.

Kelti aiškesnius tikslus įmonėms ir griežčiau žiūrėti į jų vykdymą. Šiuo metu nemaža dalis VVĮ nevykdo valstybės keliamų turto grąžos tikslų, tačiau beveik visų VVĮ vadovai gauna nuo rezultatų priklausančią kintamą atlygio dalį ar priedus. Taigi vadovai nėra vertinami pagal valstybės keliamus tikslus.  

Papildomai pridėčiau ir dar vieną – vadovų rotaciją, kuri neleistų „įsipatoginti“ ir nuolat palaikytų ambiciją efektyvumui, o gerosios patirtys taip keliautų tarp įmonių. Priklausomai nuo įmonės situacijos, rotacija sudarytų galimybę parinkti konkrečiam etapui tinkamiausią vadovą. Vadovams, savo ruožtu, rotacija leistų plėsti savo patirtį ir didinti kuriamą vertę, kartu išlaikant poziciją darbo rinkoje.

Komentaro autorius - Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

 

 

 

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 55

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku