Kapitalo poreikis brangins pinigus

Publikuota: 2022-01-11
„Zumapress“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Zumapress“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Neslopstantį pagreitį demonstruojanti infliacija palieka vis mažiau vilčių, kad dar ilgai bus galima naudotis pigiais pinigais. Ekonomistai nesutaria dėl tikslesnės datos, tačiau vardija priežastis, dėl kurių didės kapitalo paklausa, auginsianti palūkanas.

Infliacija euro zonoje gruodį pasiekė 5%, užfiksuodama naują rekordą. Lietuvoje gruodį ji pakilo iki 10,7%, nuo 9,3% lapkritį, ir rudens mėnesiais buvo aukščiausia Europos Sąjungos šalyse, tačiau gruodį mus aplenkė estai.  

Praėjusią savaitę paskelbta euro zonos didžiųjų ekonomikų infliacija. Vokietijoje vartotojų kainos gruodį, lyginant su 2020 m. gruodžiu, pamažėjo pirmą kartą per šešis mėnesius, tačiau išlieka gerokai aukštesnės nei Europos centrinio banko (ECB) tikslinė 2% infliacija.

Metinė infliacija Vokietijoje gruodį augo 5,7%, palyginti lapkritį vartotojų kainos didžiausioje euro zonos ekonomikoje išaugo 6%, sausio 6 d. pranešė Vokietijos federalinis statistikos biuras.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Francois Villeroy de Galhau, Prancūzijos banko valdytojas ir ECB valdančiosios tarybos narys, šią savaitę pareiškė, kad kainos šalyje ir euro zonoje yra „arti piko“.

Komentuodamas naujausias ECB prognozes Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir ECB valdančiosios tarybos narys, teigė, kad svarbus pokytis yra euro zonos infliacijos prognozė, kuri 2022 m. padidinta iki 3,2%, arba 1,5 proc. punkto.

 „Bet vidutiniu laikotarpiu infliacija išliks žemiau nei tikslinė 2%“, – kartoja jis.  

Tiesa, pašnekovas neatmeta, kad besiformuojanti aplinkybių visuma gali nulemti, kad infliacija euro zonoje bus didesnė, tačiau dėl pačios krypties – kad ji ilgainiui mažės – centrinio banko vadovas neabejoja.

Tuo tarpu infliacija JAV lapkritį pasiekė 6,8% ir buvo didžiausia nuo 1982 m. JAV pinigų politikos sprendimų priėmėjai jau kalba, kad palūkanas ims kelti pavasarį. 

„Tam, kad geriau kontroliuotume infliaciją, JAV federalinis rezervų bankas (FED) galėtų padidinti palūkanų normas jau šį kovą“, – sako Jamesas Bullardas, FED‘o Sent Luiso banko prezidentas, jį cituoja „Bloomberg“

Rinkos skaičiuoja, kad FED šiemet gali padidinti palūkanas tris kartus, ir dar tiek pat 2023 m.

Tiesa, Europoje šiuo klausimu kol kas naujienų negirdėti: nei ECB atstovai, nei ekonomistai palūkanų augimo didėjimo tikimybę euro zonoje 2022 m. įvardija kaip menką.

ECB nuomonę pakeistų, jeigu imtų sparčiau augti atlyginimai, kurie per padidėjusias paslaugų kainas atsispindėtų išaugusioje euro zonos infliacijoje. Taip galėtų atsitikti, jeigu šiuo metu su darbdaviais besiderančios profsąjungos didžiosiose euro zonos valstybėse išsiderėtų atlyginimų pakėlimus.  

Pasikeitusi pinigų politikos sprendimų priėmėjų retorika verčia galvoti apie tai, kad neigiamų arba itin žemų palūkanų epocha baigiasi.

Nors šiuo metu kapitalo netrūksta – gyventojai turi prikaupę indėlių, kuriuos galėtų panaudoti juodai dienai, be to, pusamžė pasaulinė darbo jėga turi nemažai santaupų, kurias galėtų įdarbinti. Žemos ilgalaikės palūkanų normos ir brangūs aktyvai rodo, kad trūksta atsiperkančių būdų, kaip tas santaupas panaudoti.

Naujas verslas dažnai būna paremtas idėjomis, ir jam daug kapitalo nereikia. Gali būti sunku įsivaizduoti, kad tokia situacija štai ims ir pasibaigs. Vis dėlto ilgainiui kapitalo pasiūla sumažės, o paklausa didės, keldama pinigų kainą. Tai lems trys priežastys: ekonominis populizmas, trumpesnės tiekimo grandinės ir perėjimas prie kitų energijos rūšių.

Augant pinigų kainai, šalių vyriausybėms reikės vis daugiau pinigų socialinės nelygybės klausimams spręsti, tad fiskalinės drausmės klausimai gali būti nustumti į užribį.

„The Economist“ prognozuoja, kad pasaulinės tiekimo grandinės kažkiek sutrumpės. Iš dalies taip bus stengiamasi išvengti trikdžių, kurie darė įtaką gamybiniams pajėgumams 2021 m. O net ir nedideliems gamybos perkėlimo arčiau užsakovo sumanymams reikia daugiau kapitalo.  

Trečia priežastis, dėl kurios reikia tikėtis kapitalo stygiaus, yra klimato kaita. Perėjimas prie žalesnės energijos iš esmės yra kapitalo išlaidų klausimas. Bet kokie rimti bandymai sustabdyti temperatūros kilimą pasaulyje reikalauja atsisakyti objektų, kuriais grindžiama daug anglies dioksido išskirianti ekonomika, – naftos gręžimo bokštų, anglimi kūrenamų jėgainių, degalinių – ir statyti naują infrastruktūrą, paremtą elektromobiliais, vėjo ir saulės jėgainėmis, energijos kaupimu akumuliatoriuose. Šiems objektams sukurti reikia daug kapitalo.

Pasak „The Economist“, nė viena iš šių trijų tendencijų per vienus kalendorinius metus neišryškės visiškai. Ironiška, bet 2022-ieji gali netgi pateikti įrodymų, paneigiančių teiginį, kad kapitalo ims stigti. Vis dėlto šiandienė kapitalo gausa nesitęs amžinai – kai kurios prognozės beveik garantuotai išsipildys.

Valdemaras Katkus, finansų analitikas, išlieka skeptiškas dėl drastiško palūkanų normų, kurios šiuo metu yra neigiamos, euro zonoje pakėlimo artimiausiais metais. Pasak jo, nuo turizmo, taip pat madų industrijos priklausoma Pietų Europa tebepatiria gilų nuosmukį – palūkanos yra derinamos pagal juos: jiems visą laiką reikalingos žemos palūkanos, nes kitaip jie negali pasiskolinti.

VŽ nuomone, kartu sudėjus pesimistines ir nuosaikesnes prognozes dėl infliacijos ateities ir jos sąlygojamos pinigų kainos, galima būtų rinktis viduriuką. Tačiau vargu ar derėtų puoselėti iliuzijas, kad dar gana ilgai turėsime žemas, juolab neigiamas, palūkanas. Pažvelgus į minėto savaitraščio išvardytas priežastis, dėl kurių didės kapitalo poreikis, aiškėja, kad pigių pinigų saulėlydis nenumaldomai artėja.

 

 

  

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Į infliaciją žvelgiame ramiai? 13

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai siūlo Lietuvai kibti į infliacijos „atlapus“ – pirmiausia...

Nuomonės
2022.01.26
H. Balzeras. Putinas meluoja – Vakarų sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai 2

Putino režimas seniai siekia įtikinti rusus, kad dėl invazijos į Ukrainą įvestos tarptautinės sankcijos...

Nuomonės
2022.01.25
Lengvas Kremliaus propagandos laimikis 2

Tuo metu, kai Europa ir JAV sunerimusios stebi vis labiau agresyvėjančius Rusijos kariuomenės veiksmus prie...

Nuomonės
2022.01.25
Grėsmės akivaizdoje – antausis vienybei? 15

Europoje susiklosčiusi saugumo padėtis, kurią politologai vadina pavojingiausia nuo Antrojo pasaulinio karo...

Nuomonės
2022.01.24
L. Andziulytė. Ryškiausios BDAR baudos 2021: ar pasimokysime iš svetimų klaidų?

Prieš beveik 4 metus įsigaliojusio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymas verslui tebėra...

Nuomonės
2022.01.23
V. Juzikis. Daugiau negu saulė ir vėjas: ko reikėtų, siekiant lūžio kovoje su klimato kaita? 4

„Sustabdykite iškastinio kuro naudojimą! Veikite dabar pat!“ Tokie ir panašūs šūkiai mirgėjo aktyvistų...

Nuomonės
2022.01.22
Lyderiai negali būti užsidarę

„Verslo žinių“ reitinge „Lietuvos verslo lyderiai 500“ (LVL 500) ant aukščiausios pakopos vėl lipa ekonomikos...

Nuomonės
2022.01.21
I. Karaliūnaitė. Rinka ir Lietuvos bankas tikisi išsamesnio tvarumo atskleidimo iš bendrovių

Tvarumą įmonės supranta ir atskleidžia labai skirtingai, parodė Lietuvos banko (LB) atlikta „Nasdaq Vilnius...

Nuomonės
2022.01.20
Karantinas? Pamirškime šį žodį 16

Ištuštėjusių miesto gatvių, liūdnai suremtų lauko kavinių stalelių be klientų greičiausiai artimiausiu metu...

Nuomonės
2022.01.20
G. Zaikauskaitė. Kaip į Lietuvą perkelti strategines tarptautinio verslo funkcijas?

Pasaulinio garso kompanijos Lietuvoje noriai kuria kompetencijų ir paslaugų centrus. Čia samdos ir veiklos...

Nuomonės
2022.01.19
Gerų naujienų ilgesys 7

Jei kas sekėte pirmadienio naujienų srautą, turėjote pajusti, kad pilnatis veikia mūsų sąmonę. Gal tai tik...

Nuomonės
2022.01.19
Miražo gaubiama reforma 5

Vyriausybės pažadėta mokesčių reforma – tarsi miražas, kurį fata morgana kelia vis toliau už horizonto.

Nuomonės
2022.01.18
Neužmigti starte 2

Konkurencinėje kovoje dėl investicijų koja kojon turėtų žengti ne ką mažiau svarbi kova dėl talentų. Neturint...

Nuomonės
2022.01.17
N. L. Chruščiova. Kazachstanas ir Rusijos imperijos kaina

Kazachstane išsilaipinęs Rusijos elitinio dalinio „Specnaz“ (Rusijos kariuomenės smogiamųjų pajėgų)...

Nuomonės
2022.01.15
R. Vilpišauskas. Ar reikėtų remti nuostolius dėl sankcijų patiriantį verslą? 4

Klausimas apie valstybės poziciją dėl paramos verslui, kai jis patiria nuostolių dėl valstybių tarpusavio...

Nuomonės
2022.01.14
Žingsniai finansinio ešafoto link 2

Virš įmonių vadovų galvų kyla naujas Damoklo kardas – Lietuvoje formuojama praktika, kai už nesumokėtus...

Nuomonės
2022.01.14
U. Armalis. Turizmas nuostolius skaičiuoja rudenį

Peržvelkime, kokie metai buvo turizmui, kuris, pasak Vyriausybės, buvo paaukotas visuomenės sveikatos labui...

Nuomonės
2022.01.13
NT rinka: kaitino, kaitino, bet neiškepė 1

Rekordais, nerimu ir transformacija šiandien gyvena nekilnojamojo turto (NT) sektorius. VŽ apklausoje...

Nuomonės
2022.01.13
M. Jundulas. Strateginis kompasas darbdaviams: ko susirinksime į biurą

Šiandien galime sakyti, kad visuomenės ir verslo nerimas dėl pandemijos sumažėjo, o dabartinė situacija tapo...

Nuomonės
2022.01.12
Prezidento pusiaukelė: į kažkur ar iš kažkur 26

Graži, šventiška pradžia. Dar gražesni ir nuoširdesni pažadai tautai, t. y. mums. Galime neabejoti – tokie...

Nuomonės
2022.01.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku