Kai verslas skuodžia lyg olimpinis čempionas
Taip, pandemijos metai kažkiek praretino šalies bendrovių gretas. Bet šis procesas – nuolatinis. Juk verslas – kaip ir žmogus – yra gyvas organizmas: vieną dieną jis gimsta, o kažkada išsikvepia, sunyksta ir jo nebelieka. Kaip rodo užsienio praktika, kai kurie verslai, perduodami iš kartos į kartą, gali gyvuoti šimtmečius. O kaip byloja bejausmė statistika, nemaža dalis įmonių nė metų neištempia.
Ir Lietuva čia – jokia išimtis. Kaip rodo Eurostato duomenys, 4 iš 5 naujai įsteigtų bendrovių ES išgyvena pirmus veiklos metus. O štai penkerius metus nuo įsteigimo išgyvena tik 45% ES įmonių.
Lietuva ES yra pirmūnė pagal naujai įsteigtų įmonių skaičių, palyginti su visomis veikiančiomis šalyje bendrovėmis. ES naujų įmonių įsteigimo rodiklis yra 9,7%, o Lietuvoje jis siekia net 19%.
Tiesa, šią statistiką Eurostatas pateikė dar prieš pandemiją, nes milžiniškas aparatas duomenis gromuliuoja ir juos apibendrina labai lėtai. Tačiau praktika rodo, kad verslai Lietuvoje buvo drąsiai kuriami ir pasaulį sukausčius pandemijos pančiams.
Pastaraisiais metais ne tik įsteigta nemažai naujų įmonių, bet ir veikiančios pakeitė kryptį, rado naujų sprendimų ar net veiklų.
VŽ kalbinti verslininkai neslepia, kad tik prasidėjus pirmajam karantinui žemė ėmė slysti iš po kojų, atrodė, kad ėmė trūkti oro, ką jau kalbėti apie gebėjimą mąstyti.
Tačiau tai truko vos keletą dienų. Tada atsirado antrasis kvėpavimas ir visi ėmė staigiai veikti. Nes kai pavojus alsuoja į nugarą, imi bėgti. Ir ne bet kaip, o skuosti lyg olimpinis čempionas.
Sprendimai, pokyčiai, drąsa daugeliui pasiteisino – nemažai įmonių pasiekė rekordinių rezultatų. Tai patvirtina tiek „Gazelių“ sąrašas, kuris per pandemijos metus beveik nesutrumpėjo, tiek ir stambesni prekybininkai ar gamintojai, pasiekę įspūdingą augimą.
Visą pasaulį supurčius pandemijai, Lietuvos bankas gana pesimistiškai skaičiavo, kad šalies ekonomika 2020 m. gali trauktis apie 11%. Bet perskaičiuoti Statistikos departamento faktiniai duomenys parodė, kad Lietuvos ekonomika tais metais apskritai nesitraukė. Palyginti euro zonos BVP pernai smuko 6,4%, tad išties turime kuo džiaugtis. Nes juk visi žinome, su kokiomis problemomis susidūrė verslai, o dalis jų buvo priversti stabdyti veiklą, darbuotojus išleisti į prastovas.
Lietuvos ekonomika, įvairių institucijų prognozėmis, pernai ne tik vėl nesusitraukė, bet paaugo nuo 4,3% iki 5,1%. Taigi verslas dar kartą įrodė, koks yra gyvybingas.
Žinoma, tam pasitarnavo ir valstybės parama. Finansų ministerija skaičiuoja, kad pernai COVID-19 pandemijai valdyti iš valstybės biudžeto skirta 1,68 mlrd. Eur. Iš jų panaudota 1,04 mlrd. Eur. Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, kad pernai daugiau kaip 54.000 nuo karantino suvaržymų nukentėjusių įmonių ir asmenų gavo beveik 300 mln. Eur.
Kaip ir bet kuriuo klausimu verslininkų vertinimai išsiskiria: vieni nuoširdžiai dėkoja, nes be paramos nebūtų išgyvenę, kiti atvirai keiksnoja, kad ši labiau buvo deklaratyvi, negu realiai pagelbėjo.
VŽ nuomone, valstybės paramos sistemoje būta nemažai spragų, tačiau tie pinigai daugeliui įmonių buvo tarsi laikinas deguonies aparatas, leidęs išgyventi sunkiausią periodą. O visus kitus pasiekimus lėmė vadybos sprendimai, komandos susitelkimas ir gebėjimas atrasti galimybių ten, kur, atrodė, jų visai nėra.
Todėl kiekvienai įmonei, sugebėjusiai išlikti pandeminiu laikotarpiu, drąsiai galima kabinti po menamą medalį. Nes šalies verslas yra to vertas.
