A. Barštys. Komercinio NT rinka: kas įvyko 2021 ir ko tikėtis 2022?
Nors darbas iš namų šiais metais tęsėsi ir toliau, neapibrėžtumas dėl ateities sumažėjo. Įmonės įgavo patirties dėl hibridinio biuro - namų modelio privalumų ir trūkumų. Darbuotojai įvertino galimybę lanksčiai planuoti darbo laiką ir vietą pagal savo asmeninius poreikius.
Iš esmės pasikeitė nuomininkų požiūris į biurus. Jie tikisi rasti biure visus privalumus, kuriuos turi savo namuose - komfortą, lankstesnį ir efektyvesnį darbo grafiką. Be to, keičiasi ir naujų biurų kokybė. Daugiau dėmesio yra skiriama darbuotojų patogumui, patalpų mikroklimatui, papildomoms paslaugoms, nesusijusioms su tiesiogine darbo veikla. Restoranai, kavinės, fitneso ir jogos centrai, parduotuvės, atviros žalios erdvės jau tampa norma, o ne išimtimi. Kol kas tokie struktūriniai sprendimai ir rinkos pasiūlos ir paklausos pastovumas lėmė, kad biurų nuomos kainos išliko stabilios.
2022 metais nuomininkai bus dar reiklesni. Toliau tęsiant hibridinį darbo modelį didės poreikis bendroms erdvėms bei galimybei pritaikyti patalpas atskiroms komandoms (ypač atsižvelgiant į naujus su pandemija susijusius higienos standartus). Aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymas tampa vis svarbesnis šiuolaikinėje visuomenėje. Bus vis sunkiau išnuomoti patalpas, jei pastatas neturės tarptautinio poveikio aplinkai ir žmogui vertinimo sertifikato (BREEAM), bus pastatytas ne pagal WELL (gyvenimo kokybės) ar NZEB (beveik nevartojančio energijos) standartus.
Į rinkos pokyčius aktyviai reaguodami vystytojai visose Baltijos šalyse, 2022-2023 m. planuoja penktadaliu padidinti biurų pasiūlą.
Mažmeninės prekybos tinklų transformacija
Labiausiai 2021 metų pradžioje dėl COVID-19 apribojimų nukentėjo didieji prekybos centrai. Nors antroje metų pusėje pirkėjų srautai atsistatė, prekybos įmonės mokosi iš pandemijos patirties. Tai tapo gera proga peržiūrėti prekybos centrų paslaugų modelį ir labiau prisitaikyti prie lankytojų norų.
Vienas iš pokyčių - didinti paslaugų ir laisvalaikio zonas. Pavyzdžiui, „Panorama“ paskelbė apie planus statyti pramoginį priestatą, „Europa“ įkurs aukštos kokybės gourmet maisto zoną, o naujame „Akropolis Vingis“ prekybos centre planuojama 2500 vietų koncertų salė. Bendrovės „ NielsenIQ“ atliktos vartotojų apklausos duomenimis, pandemija paskatino pirkėjus dažniau planuoti savo pirkinius, vienu ypu nusipirkti daugiau produktų ilgesniam laikotarpiui, išbandyti apsipirkimą internetu ir jį paversti rutinos dalimi. Tai reiškia, kad prekybos milžinai turi kovoti dėl teisės ir toliau išlikti patraukliais pramogų ir laisvalaikio centrais.
Tuo pačiu metu išaugo mažesnių maisto parduotuvių svarba. Dėl pamatinių žmogaus poreikių, Vyriausybė mažiausiai buvo apribojusi šį segmentą draudimais, tad tokio tipo parduotuvės išlaikė tiek apyvartas, tiek lankytojų skaičių. Reaguodami į tai didieji mažmeninės prekybos tinklai plėtė savo parduotuvių skaičių visose Baltijos šalyse bei planuoja tai tęsti ir 2022 metais. O privatūs ir instituciniai investuotojai noriai pirko mažo formato (iki 5.000 kv.m.) parduotuves, kaip saugios investicijos klasę.
Logistikos eros pradžia
Logistikos ir sandėliavimo patalpos šiais metais buvo ypač paklausios. Tai lėmė augančios e. komercijos ir gamybos apimtys, vis dar dideli tiekimo grandinių sutrikimai, kurie dėl rizikos valdymo verčia kompanijas atsigabenti daugiau prekių ir laikyti jas sandeliuose. Išties daug naujų logistikos projektų buvo sustabdyti ar atidėti 2020 metais, todėl pasiūla išliko ribota, o patalpų poreikis - aukštas. Dėl didelių užimtumo rodiklių ir patalpų stygiaus nuomos kainos augo.
Situacija išliks įtempta ir ateinančiais metais. Planuojama, kad nauji projektai, kurie buvo sustabdyti 2020-2021 m., bus užbaigti tik 2023 metais. Todėl numatomas tolesnis nuomos kainų augimas. Fundamentalus segmento poreikis, paremtas tvaria paklausa, sukėlė ypač didelį investuotojų susidomėjimą. Šiuo metu investicijos į premium klasės logistikos patalpas tapo pelningesnės nei į premium klasės prekybinius pastatus.
Išbandymas viešbučiams
Kaip ir visas turizmo sektorius, viešbučiai patyrė ypač skaudų smūgį. Paskutiniai du metai buvo prasčiausi per visą praėjusį dešimtmetį. Sąlyginai geriausiai išgyveno kurortiniai viešbučiai, esantys Druskininkuose, Anykščiuose, Palangoje, Jūrmaloje ir Parnu, kurie ypač vasarą pakėlė užimtumo rodiklius dėl tarptautinių kelionių apribojimų. Jei pandeminė situacija ateityje nepablogės, kurortai, tikėtina, tęs savo atsigavimą. Ypač tie viešbučiai, kurie 2020-2021 m. turėjo resursų rekonstrukcijoms ir spėjo atsinaujinti.
Tuo tarpu Baltijos šalių sostinės viešbučiai turėjo mažesnius užimtumo rodiklius dėl didelės konkurencijos ir mažo verslo klientų kiekio. Šiek tiek geriau sekėsi viešbučiams su mažomis konferencijų salėmis, nuo vasaros padidėjus gyvų renginių skaičiui. Galbūt blogiausia jau praeityje. Kovos su pandemija patirtis, vakcinacijos programa turėtų užtikrinti verslo kelionių bei konferencijų turizmo atsigavimą.
Auga modernių bendrabučių ir pensionatų paklausa
Tai nauja tendencija NT rinkoje. Jaunos kartos specialistai, kurie dar neturi nuosavo būsto, nori gyventi tarp bendraminčių šiuolaikiškuose ir jų poreikius atitinkančiuose bendrabučiuose (co-living). Keletas pilotinių projektų Baltijos šalių sostinėse jau įrodė, kad yra sėkmingi. Svarbus sandoris tarp „YIT“ statybų bendrovės ir „BTA“ draudimo kompanijos dėl šiuo metu didžiausio Baltijos šalyse vystomo gyvenamojo segmento nuomai projekto, kurį sudarys 5 daugiabučiai pastatai Vilniuje, Rygoje ir Taline. Ateityje prognozuojamas ilgalaikis gyvenamojo nuomai (residential for rent) segmento augimas. Tiesa, vystytojams svarbu teisingai įvertinti miesto demografiją ir studentų bei jaunų specialistų skaičių.
Pensionatų, arba kitaip vadinamų senolių namų, projektų vystymas tik prasideda. Idėja yra puiki, atsižvelgiant į demografines tendencijas. Tačiau kol kas investuotojai ir vystytojai atsargiai žengia į šį segmentą dėl itin didelio valstybinio reguliavimo, ypač savivaldybėms skirstant lėšas tokiems projektams.
Investuotojų sentimentai
2021 m. prognozuojamos didžiausios visų laikų investicijos į Baltijos šalių komercinio NT rinką - daugiau nei 1,2 mlrd. Eur. Įdomu tai, kad investicijų pelningumas sandoriuose dėl premium klasės biurų, prekybos centrų ir logistikos objektus Baltijos sostinėse yra 1,5 karto didesnis nei analogiškuose sandoriuose stambiausiuose Skandinavijos miestuose.
Šiais metais pastebimas ypač didelis tiek privačių, tiek institucinių investuotojų aktyvumas. Tokį aktyvumą iš dalies lemia ir finansinių institucijų daroma įtaka. Tiek vietiniai, tiek užsienio komerciniai bankai aktyviai skolino NT įsigijimams. Tikėtina, kad ši tendencija išliks, nes bankai 2020-2021 m. skolino žymiai daugiau kitoms verslo šakoms ir jaučia NT stygių savo portfeliuose.
VERSLO TRIBŪNA
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš viso dalyvavo daugiau nei 500 Inovacijų agentūros įkurtų aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ narių ir alumnų iš visos Lietuvos bei daugiau nei 30 nacionalinio verslo lyderių, mentorių ir ekspertų.
„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“ jau kitų metų pradžioje pradės grąžinti investicijas ir uždarbį savo investuotojams: nuo 2026 m. I ketvirčio, kiekvieną ketvirtį, jiems bus išmokama dalis investuotų lėšų su palūkanomis. Tokia fondo struktūra užtikrina nuolatinį kapitalo srautą (cash flow) ir atliepia investuotojų poreikį gauti periodines pajamas bei sumažinti reinvestavimo riziką.
Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.
OWEXX – beveik 30 metų reklamos rinkoje veikianti įmonė, siūlanti plataus spektro reklamos paslaugas: prekės ženklo, logotipų, pavadinimų, interneto projektų kūrimo, reklamos kampanijų planavimo ir organizavimo, reklamos kūrimo ir reklamos plotų bei kitas paslaugas. OWEXX valdomas lauko ekranų tinklas veikia visose Baltijos šalyse – modernūs lauko ekranai, esantys strategiškai atrinktose vietose, matomi didžiulei auditorijai.
Komentaro autorius - Andrius Barštys, UAB „Capitalica Asset Management“ generalinis direktorius, fondo valdytojas
