Flirtas su tamsos Lietuva

Publikuota: 2021-11-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Šalies vadovas Gitanas Nausėda, vetuodamas įstatymą, kuriuo būtų įvesti mokami testai nepasiskiepijusiems darbuotojams, pademonstravo nevalstybišką švaistūniškumą ir vertybes paminantį solidarumą su asmenimis, spjaunančiais į kitų bendrapiliečių sveikatą.

„Valstybė daro viską, kad kuo greičiau ištrauktų savo piliečius iš to pandeminio liūno. Pasirinkimo niekas iš nieko neatėmė – nenori skiepytis, eik reguliariai testuotis. Testuotis brangu – skiepai nemokami. Todėl gana mokėti už keistas ambicijas, užsispyrimą, abejingumą ne tik savo, bet ir kitų sveikatai. Norisi tikėti, kad taip mano ir šalies vadovas“, – rašė „Verslo žinios“ spalio 27 dieną, dar nepraradusios paskutinio tikėjimo inteligentiškai atrodžiusiu prezidentu.

Tačiau G. Nausėdai, bravūriškai pasigyrusiam, kad neskaito ir nesidomi žiniasklaidos rašiniais, atrodo, labiau rūpi keisčiausiuose interneto burbuluose pramanų prisigaudžiusių ir juos toliau skleidžiančių mistinių „paprastų žmonių“ (kaip ir to niekam nematyto berniuko) nuomonė.

Sunku patikėti, kad persikėlęs iš banko kabineto į S. Daukanto aikštės rūmus prezidentas-ekonomistas spjauna ir į pagrindinį savo sėkmingos karjeros įrankį – faktais grįstą statistiką, kuri kasdien kelia vis didesnį šiurpą, fiksuodama sparčiai augančių COVID-19 kapinių klientų skaičių. Nejaugi tikrai mistiniai reitingai, kaip tvirtina politologai, yra verti tokio aistringo flirto su mokslą neigiančiais veikėjais?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Prezidente, Lietuvoje nuo koronaviruso kasdien miršta po kelias dešimtis žmonių, dažniau nei kas valandą netenkame mūsų šalies piliečio.

Yra dar viena statistika, prieš kurią užsimerkti būtų nusikalstama: absoliuti dauguma anapilin iškeliavusiųjų buvo nesiskiepiję, šimtų šimtai skiepų išvengusių, „mirti laisvais“ norėjusių žmonių užgulė kone visas ligoninių palatas.

Tie „laisvieji“ ir „principingieji“ nuo medicinos paslaugų atkirto planinių operacijų laukiančius ar lėtinėmis ligomis kamuojamus pacientus. Kieno sąžinė suskaičiuos ir atsakys už tas perteklines mirtis?

Ar prezidentas su savo demagogiją skleidžiančiomis patarėjomis bent akimirką apie tai susimąsto?

„Ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir užtikrinti, kad visiems būtų prieinamas skiepijimas, testavimas ir gydymas. Šių procesų negalima priešpastatyti vienas kitam“, – prezidentūros išplatintame komentare trečiadienį pareiškė G. Nausėda.

Tuščiažodžiavimas. Gal šalies vadovas patikslintų, kam gi nėra „prieinamas“ skiepijimas? Ar testavimas? O štai gydymas nūnai praktiškai prieinamas gal tik tokiems kaip prezidentas ir, kaip rodo statistika, jo palaikomiems antivakseriams – keista, bet vis dėlto kažkaip susidūrusiems su „neegzistuojančia korona“.

Dar bandoma uoliai manipuliuoti pranašystėmis, esą įvedus mokamą testavimą, jis bus „neprieinamas“, žmonės išeis iš darbo ir t. t.

Tą mitą paneigia darbdaviai – didžiausių pramonės ir verslo įmonių vadovai bei įvairius pramonės sektorius vienijančios asociacijos. Pasak jų, kur kas blogiau, jei neskiepyti prekybos, paslaugų įmonių darbuotojai užkrės savo klientus – šie tikrai su tuo nesitaikstys ir užvers įmones teisminiais ieškiniais.

Dar nespėjus nurimti aistroms dėl susireikšminusio (pašalinis Briuselio vadovų Tarybos poveikis?) G. Nausėdos mestelėto absurdiško kaltinimo valdantiesiems, esą jie specialiai lėtino (!) vakcinavimo procesą, kad nebūtų pasiektas prezidento užmojis iki mindauginių paskiepyti 70% žmonių, iš S. Daukanto aikštės rieda nauji „išminties perlai“.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė neseniai tikino, esą ne delta atmaina kalta, kad turime Lietuvoje tokią prastą epidemiologinę situaciją. Pasirodo, mes tiesiog neišmanome higienos taisyklių – „visuomenėje nebuvo palaikomas pakankamas dėmesys“. Nusiplaukim rankas ir nusiplausim epidemiją.

Vakar ji peršoko ir save pareiškusi: „Žmogus nekaltas, kad nepasiskiepijo.“ Socialiniuose tinkluose ši frazė jau paskelbta „metų fraze“.

O kas gi kaltas? Gal aplinka? Nelabai seniai tai jau girdėjome...

Jie „nekalti“, nes, ko gero, didžiausias autoritetas jiems yra prezidentas, vartaliojantis savo retoriką 180 laipsnių kampu, lankydamas antivakserių kavines, palaikantis celofanus, astras, nidas, paleckius ir kitus nežinia kokio tikrojo tikslo siekiančius maršistus bei kariaujantis keisčiausius karus su valdančiaisiais, kai institucijos autoritetu galėtų nesunkiai kurti kitokius santykius.

Ar tikrai šalies vadovas mano, kad taip prisideda prie visuomenės vienijimo, kad taip skatina prisiimti atsakomybę už savo ir kitų žmonių sveikatą ar net gyvybę? O gal pasiryžęs pats prisiimti tokią atsakomybę?

Gal nūnai svarbiausiu matu tapo reitingai, pataikavimas – bent jau tam, vidinių demonų valdomam trečdaliui, su viltimi, kad jie galbūt atkiš petį panūdus ilgėliau užlikti rūmuose S. Daukanto aikštėje.

Turint tokį prezidentą nereikia net ir aršios opozicijos – ir be jos yra kam kaišioti pagalius į valdžios ratus. Ir tai didžiausios per 100 metų žmoniją užpuolusios pandemijos akivaizdoje! Nepateikiant jokių konkrečių pasiūlymų.

Tiesa, vieną pasiūlymą anądien išgirdome – toliau subsidijuokime skiepų vengiančius asmenis, mokėdami už jų testavimą. Švaistykime tuos dešimtis milijonų eurų (toliau – vis daugiau), kuriuos valstybė pasiskolino mūsų visų vardu.

VŽ nuomone, kas jau kas, bet ekonomiką baigęs, tuos dalykus turėtų geriau suprasti. Bet tapus pirmuoju ponu gal švaistomi milijonai problemos nesprendžiantiems testavimams jau neatrodo dideli pinigai, o ekonominiai valstybės rūpesčiai apskritai nėra rūpesčiai. Nors grąžinti juos teks mums ir kitai kartai.

Blogiausia, kad pradedi bijoti, jog, vis tiek kažkaip susitvarkius su pandemija, prezidentas iš arklidės išsitrauks kitą arkliuką (greičiau kuiną) ir it Vytis jodinės po šalį skelbdamas žinią apie praskolintą Lietuvą ir sužlugdytą jo kitą siekį – gerovės valstybę. Neabejokime, už tokią retoriką ekstazės apimta antivakserių publika stovės pakelėse su jo abrozdėliais ir pavymui mėtys gėles, šlovindami tamsos Lietuvą.

P. S. Seimas vakar vakare nesutiko su prezidento veto ir toliau svarstys, ar darbuotojai nuo gruodžio turės patys susimokėti už privalomus COVID-19 testus. Net opozicija, nors ir išsakė palaikymą G. Nausėdai, kartu su valdančiaisiais pasigenda prezidento pasiūlymų ir atsakomybės.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Senų problemų svarmuo

Pasaulio ekonominės laisvės indeksuose Lietuva prarado buvusias pozicijas ir iškrito iš geriausiai tokią...

Nuomonės
05:50
J. Červiakovskis. Valstybės dilema: kompensacijos ar investicijos į vandentvarką

Elektros kainų šuolis sukėlė šoką ne tik eiliniams vartotojams, bet ir verslo įmonėms bei viešajam sektoriui.

Nuomonės
2022.10.03
Farsas su kliedesių prieskoniu 20

Nors Putinas jau nusibraižė „padidintos“ Rusijos žemėlapį, civilizuotas pasaulis jam siunčia tvirtą žinią:...

Nuomonės
2022.10.03
J. Dedela. Lietuvoje smulkiam ir vidutiniam verslui išlikti yra sunkiausia Europoje 6

Lietuvos verslo išlikimo rodiklis – žemiausias Europoje: pirmųjų metų neišgyvena daugiau nei kas trečias, o...

Nuomonės
2022.10.02
V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku