Flirtas su tamsos Lietuva

„Valstybė daro viską, kad kuo greičiau ištrauktų savo piliečius iš to pandeminio liūno. Pasirinkimo niekas iš nieko neatėmė – nenori skiepytis, eik reguliariai testuotis. Testuotis brangu – skiepai nemokami. Todėl gana mokėti už keistas ambicijas, užsispyrimą, abejingumą ne tik savo, bet ir kitų sveikatai. Norisi tikėti, kad taip mano ir šalies vadovas“, – rašė „Verslo žinios“ spalio 27 dieną, dar nepraradusios paskutinio tikėjimo inteligentiškai atrodžiusiu prezidentu.

Tačiau G. Nausėdai, bravūriškai pasigyrusiam, kad neskaito ir nesidomi žiniasklaidos rašiniais, atrodo, labiau rūpi keisčiausiuose interneto burbuluose pramanų prisigaudžiusių ir juos toliau skleidžiančių mistinių „paprastų žmonių“ (kaip ir to niekam nematyto berniuko) nuomonė.

Sunku patikėti, kad persikėlęs iš banko kabineto į S. Daukanto aikštės rūmus prezidentas-ekonomistas spjauna ir į pagrindinį savo sėkmingos karjeros įrankį – faktais grįstą statistiką, kuri kasdien kelia vis didesnį šiurpą, fiksuodama sparčiai augančių COVID-19 kapinių klientų skaičių. Nejaugi tikrai mistiniai reitingai, kaip tvirtina politologai, yra verti tokio aistringo flirto su mokslą neigiančiais veikėjais?

Prezidente, Lietuvoje nuo koronaviruso kasdien miršta po kelias dešimtis žmonių, dažniau nei kas valandą netenkame mūsų šalies piliečio.

Yra dar viena statistika, prieš kurią užsimerkti būtų nusikalstama: absoliuti dauguma anapilin iškeliavusiųjų buvo nesiskiepiję, šimtų šimtai skiepų išvengusių, „mirti laisvais“ norėjusių žmonių užgulė kone visas ligoninių palatas.

Tie „laisvieji“ ir „principingieji“ nuo medicinos paslaugų atkirto planinių operacijų laukiančius ar lėtinėmis ligomis kamuojamus pacientus. Kieno sąžinė suskaičiuos ir atsakys už tas perteklines mirtis?

Ar prezidentas su savo demagogiją skleidžiančiomis patarėjomis bent akimirką apie tai susimąsto?

„Ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir užtikrinti, kad visiems būtų prieinamas skiepijimas, testavimas ir gydymas. Šių procesų negalima priešpastatyti vienas kitam“, – prezidentūros išplatintame komentare trečiadienį pareiškė G. Nausėda.

Tuščiažodžiavimas. Gal šalies vadovas patikslintų, kam gi nėra „prieinamas“ skiepijimas? Ar testavimas? O štai gydymas nūnai praktiškai prieinamas gal tik tokiems kaip prezidentas ir, kaip rodo statistika, jo palaikomiems antivakseriams – keista, bet vis dėlto kažkaip susidūrusiems su „neegzistuojančia korona“.

Dar bandoma uoliai manipuliuoti pranašystėmis, esą įvedus mokamą testavimą, jis bus „neprieinamas“, žmonės išeis iš darbo ir t. t.

Tą mitą paneigia darbdaviai – didžiausių pramonės ir verslo įmonių vadovai bei įvairius pramonės sektorius vienijančios asociacijos. Pasak jų, kur kas blogiau, jei neskiepyti prekybos, paslaugų įmonių darbuotojai užkrės savo klientus – šie tikrai su tuo nesitaikstys ir užvers įmones teisminiais ieškiniais.

Dar nespėjus nurimti aistroms dėl susireikšminusio (pašalinis Briuselio vadovų Tarybos poveikis?) G. Nausėdos mestelėto absurdiško kaltinimo valdantiesiems, esą jie specialiai lėtino (!) vakcinavimo procesą, kad nebūtų pasiektas prezidento užmojis iki mindauginių paskiepyti 70% žmonių, iš S. Daukanto aikštės rieda nauji „išminties perlai“.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė neseniai tikino, esą ne delta atmaina kalta, kad turime Lietuvoje tokią prastą epidemiologinę situaciją. Pasirodo, mes tiesiog neišmanome higienos taisyklių – „visuomenėje nebuvo palaikomas pakankamas dėmesys“. Nusiplaukim rankas ir nusiplausim epidemiją.

Vakar ji peršoko ir save pareiškusi: „Žmogus nekaltas, kad nepasiskiepijo.“ Socialiniuose tinkluose ši frazė jau paskelbta „metų fraze“.

O kas gi kaltas? Gal aplinka? Nelabai seniai tai jau girdėjome...

Jie „nekalti“, nes, ko gero, didžiausias autoritetas jiems yra prezidentas, vartaliojantis savo retoriką 180 laipsnių kampu, lankydamas antivakserių kavines, palaikantis celofanus, astras, nidas, paleckius ir kitus nežinia kokio tikrojo tikslo siekiančius maršistus bei kariaujantis keisčiausius karus su valdančiaisiais, kai institucijos autoritetu galėtų nesunkiai kurti kitokius santykius.

Ar tikrai šalies vadovas mano, kad taip prisideda prie visuomenės vienijimo, kad taip skatina prisiimti atsakomybę už savo ir kitų žmonių sveikatą ar net gyvybę? O gal pasiryžęs pats prisiimti tokią atsakomybę?

Gal nūnai svarbiausiu matu tapo reitingai, pataikavimas – bent jau tam, vidinių demonų valdomam trečdaliui, su viltimi, kad jie galbūt atkiš petį panūdus ilgėliau užlikti rūmuose S. Daukanto aikštėje.

Turint tokį prezidentą nereikia net ir aršios opozicijos – ir be jos yra kam kaišioti pagalius į valdžios ratus. Ir tai didžiausios per 100 metų žmoniją užpuolusios pandemijos akivaizdoje! Nepateikiant jokių konkrečių pasiūlymų.

Tiesa, vieną pasiūlymą anądien išgirdome – toliau subsidijuokime skiepų vengiančius asmenis, mokėdami už jų testavimą. Švaistykime tuos dešimtis milijonų eurų (toliau – vis daugiau), kuriuos valstybė pasiskolino mūsų visų vardu.

VŽ nuomone, kas jau kas, bet ekonomiką baigęs, tuos dalykus turėtų geriau suprasti. Bet tapus pirmuoju ponu gal švaistomi milijonai problemos nesprendžiantiems testavimams jau neatrodo dideli pinigai, o ekonominiai valstybės rūpesčiai apskritai nėra rūpesčiai. Nors grąžinti juos teks mums ir kitai kartai.

Blogiausia, kad pradedi bijoti, jog, vis tiek kažkaip susitvarkius su pandemija, prezidentas iš arklidės išsitrauks kitą arkliuką (greičiau kuiną) ir it Vytis jodinės po šalį skelbdamas žinią apie praskolintą Lietuvą ir sužlugdytą jo kitą siekį – gerovės valstybę. Neabejokime, už tokią retoriką ekstazės apimta antivakserių publika stovės pakelėse su jo abrozdėliais ir pavymui mėtys gėles, šlovindami tamsos Lietuvą.

P. S. Seimas vakar vakare nesutiko su prezidento veto ir toliau svarstys, ar darbuotojai nuo gruodžio turės patys susimokėti už privalomus COVID-19 testus. Net opozicija, nors ir išsakė palaikymą G. Nausėdai, kartu su valdančiaisiais pasigenda prezidento pasiūlymų ir atsakomybės.