Kamuolys dabar – šalies vadovo rankose
VŽ primena: valstybė nuo gruodžio 1 dienos nutraukia COVID-19 testų kompensavimą: Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19. Šią iniciatyvą palaimino Seimas, dabar laukiama šalies vadovo parašo.
Artėjant prezidento apsisprendimo terminui, aktyvėja nemokamų testų gynėjai. Jie skelbiasi esantys pandemijos valdymo šalininkais, tačiau blizgina tik vieną medalio pusę: agituoti už skiepus nedrįsta – reitingai gali nukentėti.
„Testavimas yra pandemijos valdymo priemonė. Todėl apsunkinti testavimą reiškia apsunkinti pandemijos valdymą. O šiuo atveju kaip tik tai ir padaryta: verčiant žmones mokėti už testus, besitestuojančiųjų skaičius mažės“, – įspėja socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Tačiau šis „pranašas“ nutyli, kad pandemiją valdyti galima ir kitu būdu, nemušančiu per darbuotojo kišenę.
„Tai, kad testai yra viena pagrindinių pandemijos valdymo priemonių, yra tiesa, tačiau tokia priemonė yra naudojama, kai nėra prieinamas visuotinis vakcinavimas. Lietuva turi daugybę vakcinos dozių, nepanaudotomis dalijasi su kitomis valstybėmis“, — primena parlamentaras Vytautas Mitalas.
Lietuva skiepais ne tik dalijasi su jų stokojančiomis valstybėmis – dalį vakcinų tenka net išpilti.
Dabar Lietuvoje vakcinų netrūksta, galima net pasirinkti norimą. Primename: nemokamai.
Tiesa, tas „nemokamai“ turi ir kitą pusę: už testavimą sumoka visi mokesčių mokėtojai. Valstybė suteikė visiems prieinamą efektyvią prevenciją, tačiau rizikuoti savo gyvybe sumanę piliečiai ir toliau siekia turėti privilegiją siurbti pinigus iš Sveikatos draudimo fondo.
O tam, kaip visada, pritaria pigaus populiarumo besivaikantys politikai.
Jiems antrinančios profsąjungos dar „kūrybiškesnės“ – štai Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ jau „žino“, kad priėmus įstatymą, pagal kurį už testavimą nuo gruodžio 1 dienos turės mokėti patys darbuotojai (jei sutars – darbdaviai), vieni išeis iš darbo, o kiti emigruos į Europos Sąjungos šalis, kuriose už testus nereikės mokėti (beje, tokių šalių vis mažėja).
Profsąjungos raštuose sakoma: „Ypač dėl to gali nukentėti žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, nes darbdaviai norėdami išsaugoti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus sumokės už jų testus. Tokiu būdu išaugs nedarbas, darbdaviai neteks darbuotojų, kurių dabar trūksta, dalis įmonių negalės sėkmingai dirbti, reikės daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms, Lietuvos valstybė neteks savo emigravusių piliečių.“
Kažkaip sunku patikėti, kad darbuotojai spjaus į darbo užmokestį ir išeis į niekur, gulėti ant sofos. Kažin, ar Užimtumo tarnyba ryšis mokėti nedarbo išmokas tokioms „principingoms“, jau ne tik skiepų, bet ir testavimo vengiančioms personoms?
„Vyriausybė laikosi tarptautinės, europinės praktikos. Turbūt nėra naujiena, kad valstybės biudžetas nėra neišsenkantis – dėl to priimti tam tikri sprendimai. Kuo Vyriausybė pasirūpino ir kuo labai džiaugiuosi, kad visiems suteikė galimybę pasiskiepyti nuo šios pandemijos, kuri tikrai keičia ir gyvenimą, ir įpročius. Vyriausybė iš savo pusės padarė viską, ką buvo galima padaryti, o dabar viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo“, – portale „Delfi“ įstatymą dėl testavimo vertina „Affidea Lietuvos“ vadovas Vitalijus Orlovas.
Socialdemokratai gąsdina, kad nedidele balsų persvara Seimo priimtu pakeitimu gali būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes „tam tikra grupė gyventojų išskiriama ir atskiriama kaip nenusipelniusi valstybės pagalbos“. Ar šie politikai „valstybės pagalbą“ supranta tik kaip nesibaigiantį skiepų vengiančių piliečių finansinį skatinimą iš valstybės kišenės?
VŽ nuomone, valstybė daro viską, kad kuo greičiau ištrauktų savo piliečius iš to pandeminio liūno. Pasirinkimo niekas iš nieko neatėmė – nenori skiepytis, eik reguliariai testuotis. Testuotis brangu – skiepai nemokami. Todėl gana mokėti už keistas ambicijas, užsispyrimą, abejingumą ne tik savo, bet ir kitų sveikatai. Norisi tikėti, kad taip mano ir šalies vadovas.
