Prezidentas vetavo mokamus testus nepasiskiepijusiems, valdantieji sieks veto atmesti

Papildyta skirsniu „Prezidento patarėja: reikia klausyti ekspertų, mažiau politikuoti“

Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą, pranešė Prezidentūra.

„Ekstremalios situacijos metu valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir užtikrinti, kad visiems būtų prieinamas skiepijimas, testavimas ir gydymas. Šių procesų negalima priešpastatyti vienas kitam“, – Prezidentūros išplatintame komentare teigia G. Nausėda.

Be to, pasak jo, sumažintas testavimo prieinamumas „padarytų meškos paslaugą“ valdant pandemiją.

Jis taip pat sako, kad toks sprendimas toliau skaldytų visuomenę ir mažintų pasitikėjimą visuomene.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių – vakcinavimo, testavimo ir gydymo – prieinamumą.

Ragina nepriešinti testavimo ir vakcinavimo

Pasak pranešimo, pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis kelias pandemijai valdyti – taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas.

Pasak šalies vadovo, testavimo ir skiepijimo negalima priešpriešinti vienas kitam. Tai – kartu veikiančios priemonės, todėl skiepijimas turi būti skatinamas, o testavimo prieinamumas – užtikrintas. Be to, ekspertų teigimu, nėra mokslinių tyrimų, kurie pagristų mokamą testavimą kaip vakcinacijos skatinimo priemonę.

„Neapsigaukime ieškodami lengvų, bet nepagrįstų sprendimų. Venkime visuomenę skaldančių, pasitikėjimą valstybe mažinančių praktikų. Kovokime su nesiskiepijimo priežastimis, didinkime žmonių sąmoningumą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šalies vadovas paragino visus to dar nepadariusius pasiskiepyti.

Sieks veto atmesti

Valdančiųjų frakcijų atstovai sako, kad sieks atmesti prezidento G. Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams.

Didžiausios parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė, jog konservatoriai nekeis pozicijos dėl mokamų testų.

„Mes liekam prie savo pozicijos, kurią Seimas priėmė balsuodamas prieš kelias savaites. Taip“, – į klausimą, ar sieks atmesti šalies vadovo veto, atsakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Norint atmesti prezidento veto reikia, kad už grąžintas pataisas balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Minėtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos spalį buvo priimtos 65 parlamentarams buvus „už“, dviem – „prieš“ ir trims susilaikius.

Komentuodama prezidento sprendimą vetuoti pataisas R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat teigė, jog iš prezidento lauktų solidarumo siekiant suvaldyti pandemiją, o šiuo atveju šalies vadovas, pasak jos, atliepė dalies visuomenės lūkesčius, bet nepasiūlė, kaip spręsti krizę.

„Matydami komplikuotą situaciją valdant koronavirusą, mes prisiimam atsakomybę imdamiesi įvairių sprendimų, vienas iš jų yra klausimas dėl testų. Norėtųsi, kad valstybės vadovas solidariai dalintųsi naštą, nes atliepti dalį visuomenės yra patogu, bet žiūrint į perspektyvą, kaip suvaldyti pandemiją, nelabai girdžiu kitokių siūlymų iš Prezidentūros, kaip tai padaryti“, – pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad frakcija balsuos, jog veto būtų atmestas.

„Kadangi mes balsavom už pritarimą pataisoms, dabar bandysime balsuoti už veto atmetimą. Matom, kad net prezidentas nesugalvojo ko nors gudraus, kaip reikėtų taisyti. Man priimtina, kai prezidentas ką nors vetuoja pasiūlydamas patobulinti, ir esame priėmę tokių prezidento veto su pataisymas, reikia pripažinti, kad daugeliu atvejų tie pataisymai turi prasmę“, – teigė E. Gentvilas.

Pasak liberalų seniūno, šįkart prezidentas grąžina pataisas be savo pasiūlymų ir taip tik „pademonstruoja poziciją“.

„Šiuo atveju prezidentas pademonstruoja poziciją, atmeta ir tiek, ir mokesčių mokėtojai savo pinigais turės apmokėti testus tiems, kurie rodo visuomenei vidurinį pirštą, kartais sąmoningai, kartais iš kvailumo, kartais įsivaizduodami kažkokius baubus“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė BNS sakė, kad veto atmetimas yra vienas iš galimų variantų, nors frakcija ir valdantieji situacijos dar nėra apsvarstę ir priėmę sprendimo.

„Koks sprendimas ir ką daryti – klausimas turėtų būti prezidentui, nes vetavęs šį Seimo priimtą Vyriausybės sprendimą alternatyvų nepasiūlė. Frakcijoj dar nespėjom detaliai aptarti veiksmų ir koalicijoj juolab, nes ką tik paskelbta. (...) Visi variantai svarstomi, tarp jų ir šis (veto atmetimas)“, – sakė I. Pakarklytė.

Tuo tarpu opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija paskelbė teigiamai vertinanti prezidento sprendimą grąžinti pataisas dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams.

Socialdemokratai kartu su „darbiečiais“ buvo tarp opozicinių frakcijų, kurios kreipėsi į šalies vadovą su prašymu vetuoti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

LSDP frakcijos seniūno Algirdo Syso teigimu, valdantieji „turėtų susitelkti į pandemijos valdymo strategiją ir taktiką“. Anot socialdemokratų, valstybei nustačius ypatingas saugos sąlygas dėl pandemijos, „svarbu užtikrinti, kad šios sąlygos būtų vienodos visiems piliečiams“.

„Valstybė privalo rūpintis kiekvienu piliečiu, o ne dalį jų bausti. Be to, mūsų Konstitucijos 53 straipsnis aiškiai sako: valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“, – frakcijos pranešime spaudai cituojamas jos seniūnas Algirdas Sysas.

Prezidento patarėja: reikia klausyti ekspertų, mažiau politikuoti

Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė teigia, kad siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, reikia klausyti sveikatos ekspertų, o ne politikuoti.

„Reikia labiau klausyti ekspertų. Jeigu mes pasižiūrėtume tiek į prezidento suburtos ekspertų tarybos pasiūlymus, kurių buvo 16 paketų – kas kartą yra rekomendacijos, jeigu pažiūrėtume ir į Vyriausybės ekspertų rekomendacijas, iš tiesų, labai daug pasiūlymų yra neįgyvendinta“, – trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ sakė patarėja.

„Mums atrodo, kad reikia klausyti ekspertų ir mažiau politikuoti“, – pridūrė ji.

Anot patarėjos, pandeminė situacija šiuo metu sudėtinga ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl prezidentas vetavo įstatymo pakeitimus, kuriais buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams.

„Situacija yra labai sudėtinga, tai yra viena iš priežasčių, dėl ko šitas įstatymas yra nesavalaikis. Mes turime valdyti pandemiją ir, kalbantis su Sveikatos ekspertų taryba, tikrai matėme įžvalgas, kad ant stalo nėra padėtų sprendimų pandemijai valdyti. Mes negalime prisidengti šita priemone tikėdamiesi, kad ji išgelbės epidemiologinę situaciją. Pandemija turi būti valdoma kompleksiškai. Šiandien mes neturime jokių sprendimų ant stalo – nei viešai diskutuojamų, nei su ekspertais tariamasi dar kol kas nėra“, – teigė I. Segalovičienė.

Ji pridūrė, kad siūlomi pakeitimai buvo „tam tikras ieškojimas lengvų kelių, prieš pastatant vakcinaciją ir priešinant žmones“.

Vyriausybės iniciatyva Seime priimtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos numatė, kad periodiškai testuotis turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.

Pataisų šalininkai Seime teigė, kad atsisakantieji skiepytis negali būti toliau testuojami už tai mokant visų mokesčių mokėtojų pinigais, tuo metu priešininkai tvirtino, kad pataisos yra diskriminacinės ir dar labiau priešina visuomenę.

Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.

Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas 7–10 dienų.