Kur einame: trečiasis skiepas, laisvos Kalėdos ar trečiasis karantinas
Turbūt galime neabejoti, kad didžiausios metų šventės ir vėl bus apribotos nemažai draudimų bei barjerų, kurių ir vėl greičiausiai laikysis tik tie, pareigingieji. Tie, kurių petyje jau yra du skiepai. Tie, kurie jau laukia trečiojo. O antivakseriai toliau giedos savo nenuilstamą dainelę apie laisves ir toliau grėsmingais tempais pildys ligonines bei reanimacijos palatas.
O verslams, atlaikiusiems nežinomybių ir permainų metus, ganėtinai sėkmingai išlaviravus pandemijos pasiutpolkėje ir jau belaukiantiems šiugždančio saldainio – paprastai geriausių metų mėnesių ir kalėdinės prekybos, — belieka tik žvalgytis į vis grėsmingiau atrodančią Lietuvos sergamumo statistiką, situaciją ligoninėse ir Vyriausybės sprendimus. Pavojaus signalus siunčia ir greitai besikeičianti, o kartu ir neraminanti padėtis kaimyninėse rinkose.
„Kai taip arti matome Latvijos pavyzdį, kaip greitai pasikeitė situacija, tai kelia nerimą. Gyvename nežinioje nuo antradienio, kai išgirstame gandus iš Vyriausybės koridorių, iki trečiadienio, kai jau skaitome viešojoje erdvėje, kokie sprendimai priimti“, – VŽ neseniai teigė Remigijus Štaras, „Topo centro“ generalinis direktorius.
Ekspertų nuomonė vienareikšmiška – situaciją labiausiai gelbėtų ir gelbėja skiepai.
Klausimas, kodėl dabar nesisuka skiepų reklama? Kodėl nematėme jos vasarą, ankstyvą rudenį, kodėl nematome jos dabar? Kviečiančios trečiajam skiepui ar tiesiog raginančios skiepytis? Kad ir violetiniais fonais paramstytos, kad ir nuobodžios bei iškritikuotos.
Beje, pavasarinė kampanija „Petys už laisvę“ nors ir nebuvo tobula, vis dėlto buvo bent vartotojų pastebėta. Tuo tarpu vertinant vasaros komunikaciją, pasak Mindaugo Liaudenskio, periodiškai reklamų tyrimus atliekančios bendrovės „Synopticom Ad Research“ vadovo, labiausiai krinta į akį tai, kas į labiausiai pastebėtų reklamų TOP 10 nepatenka. Ir kalba būtent apie skiepų reklamą ir komunikaciją.
„Kitais žodžiais, šią ypatingą vasarą nematėme ryškesnių COVID-19 skiepų reklamų. Jos buvo pastebimos pavasarį, kai buvo skiepijami vyresni asmenys, kuriems ir taip nestigo motyvacijos skiepytis. O vasarą, kai didžiausia kliūtimi tapo nepasiskiepijusių žmonių motyvacijos trūkumas ir požiūrio skirtumai, reklamos kaip tik ir nematome. Tai galima laikyti šios vasaros paradoksu“, – stebisi M. Liaudenskis.
Ką matome dabar? Skiepų reklamos ir komunikacijos vakuumas tęsiasi. Ar padėtų reklama? Norisi tikėti, kad bent šiek tiek, kad tai būtų nors žingsnelis į priekį. Ar tam reikia storiausios piniginės? Irgi turbūt ne. Stipriausios reklamos agentūros ne viename etape, nemokamai ir neatlygintinai siūlėsi pagelbėti, sukurti komunikacijos strategijas, kampanijas. Bet atsimušė į storą abejingumo sieną.
Ar buvo gerųjų pavyzdžių? Taip. Pirmiausia tai turbūt tobula ir drąsi kampanija, kuri, užkurta Vilniaus mero patarėjo Karolio Žukausko, kalbėjo netradiciškai apie „šalutinį“ skiepų poveikį: užkimusį balsą, miego trūkumą, lengvą galvos skausmą, padažnėjusį širdies pulsą, t. y. apie galimą pozityvųjį vakcinos poveikį, o kartu ir priminimus apie tą seną gerą ikipandeminį gyvenimą.
Kodėl ši kampanija taip ir liko sostinės rėmuose, o ne visos Lietuvos? Kodėl nematome jos tęsinio ar adaptacijos sudėtingajam žiemos periodui?
VŽ sutinka, kad Vyriausybei tenka spręsti itin sudėtingą pandemijos lygtį, bet nevalia ignoruoti komunikacijos indėlio. Net jei tai atrodo paskutinis darbas, kurio reikia imtis. Nes teisingai sustyguota – ne gąsdinanti, o skatinanti, ne bauginanti, o kviečianti susimąstyti ir imtis sprendimų komunikacija galėjo ir tebegali būti dar vienas, kad ir labai mažas sraigtelis išsisukant iš beviltiškai blogėjančios situacijos Lietuvoje. Ar reikia nuleisti rankas? Ne. Beveik nekyla abejonių, kad pakvietus komunikacijos ekspertus šiandien, jie neatsuktų nugaros.
