Žaliaisiais takais – švarios ateities link

EBPO apžvalgoje nagrinėjama Lietuvos pažanga, įgyvendinant aplinkosaugos tikslus ir tarptautinius klimato politikos įsipareigojimus, ir pateikiamos rekomendacijos, kaip paspartinti perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių. Pasak M. Cormanno, transporto sektorius yra didžiausias Lietuvos teršėjas, išskiriantis maždaug 40% teršalų. Jis turi diegti pažangias technologijas, kovai su tarša turi būti skiriama 3% BVP.

Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuva turi vieną mažiausių benzino ir dyzelino akcizų tarp EBPO šalių, be to, dyzelino akcizas yra mažesnis nei benzino, nors jo naudojimas namų ūkiuose ir žemės ūkyje ypač didina taršą. Todėl siūloma suvienodinti dyzelio ir benzino akcizus.

Be kita ko, EBPO ragina griežtinti automobilių stovėjimo sąlygas: kad statant daugiabučius nebebūtų privalomų vietų automobilių parkavimui, didinti parkavimo mokesčius, padaryti taip, kad miestuose nebeliktų nemokamų parkavimo vietų. Tačiau M. Skuodis teigia, kad tokie raginimai ankstyvi: jie galėtų būti įgyvendinti tik sukūrus alternatyvią viešojo transporto, dviračių infrastruktūrą.

EBPO rekomenduoja Lietuvai investuoti išteklius tik į žaliojo kurso priemones, įvesti CO2 mokestį, atsisakyti iškastinio kuro subsidijų.

Anot organizacijos atstovo, mūsų šaliai reikia didinti viešąsias išlaidas aplinkosaugai, kurios nuo 2000 m. sumažėjo ir 2018 m. siekė tik 0,3% bendrojo vidaus produkto, palyginti su 0,8% siekiančiu EBPO vidurkiu.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia: jo vadovaujama organizacija pritaria EPBO rekomendacijoms, kad iškastinio kuro subsidijos būtų panaikintos, o akcizai – didinami.

Pasak jo, jau išryškėjo automobilio registracijos mokesčio netobulumas – jo sumanymas nedavė rezultatų, mat toks mokestis neskatina taršių automobilių keisti į mažiau taršius ar elektromobilius. Todėl LPK siūlo panaikinti dabar galiojantį automobilių registracijos metu mokamą taršos mokestį ir vietoj jo įvesti mažesnį, bet periodinį taršos mokestį, kuris būtų susietas su automobilio tarša.

Lėšos, surinktos iš aplinkosauginių mokesčių, turi būti naudojamos aplinkosauginiams tikslams įgyvendinti. „Šiandieną pramonės šakoms trūksta prieigos prie finansavimo, siekiant įgyvendinti žaliosios politikos tikslus, todėl surinktas lėšas raginame nukreipti žaliosios transformacijos ir skaitmeninimo tikslų įgyvendinimui“, – siūlo V. Janulevičius ir primena: valstybėje stokojame supratimo, kokią pridėtinę vertę sukuria žiedinė ekonomika, kai perdirbamos žaliavos vėl grįžtų į gamybą ir mažintume žaliavų importą, didesnę pridėtinę vertę kurdami valstybės viduje.

Analitikai pažymi: pačios EBPO rekomendacijos labiau nurodo kryptį ir variantus, nei akcentuoja konkrečias priemones. Jas pasirenka mūsų politikai – siūlo Vyriausybė, o Seimas tvirtina arba ne. Žalumo dabar siekia visos pažangios šalys – Lietuva, regis, pasiryžusi nelikti nuošalyje. Kol kas atrodo, kad tikslai iškelti – lieka klausimas, kaip sparčiai ir sėkmingai mūsų šalis jų sieks.

VŽ nuomone, pirmieji koziriai atsidurs rankose tų, kurie greičiau pasitelks žaliąsias alternatyvas – tai liečia visus svarbiausius ekonomikos sektorius, ypač pramonę, energetiką, transportą. Lietuvos pramonė jau eina tuo keliu – tai ypač aktualu eksportuojančioms įmonėms, siekiančioms sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Belieka, kad, pasak analitikų, žalumo tema nebebūtų svetima visuomenės sąmonėje, nors pažanga jau ryškėja ir čia.