EBPO vadovas: Lietuva turi mažinti transporto taršą
Lietuvai nesiimant papildomų priemonių, transporto tarša sparčiai didės, perspėja Mathias Cormannas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius.
„Transporto sektorius yra didžiausias Lietuvos teršėjas, išskiriantis maždaug 40% teršalų. Šiame sektoriuje teršalų išmetimai padidėjo, o nesiimant papildomų priemonių, jie ir toliau labai greitai didės“, – EBPO aplinkosaugos vertinimo pristatyme pirmadienį Vilniuje kalbėjo M. Cormannas.
Pasak jo, Lietuva turėtų diegti pažangias transporto technologijas, elektrifikuoti geležinkelius.
„Tai žingsniai tinkama linkme, bet siekiant iki 2050 metų turėti klimatui neutralią susisiekimo sistemą, reikia didesnių tikslų, reikia priemonių, kuriomis būtų skatinama pereiti prie darnių judumo formų“, – sakė EBPO vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuva turi vieną mažiausių benzino ir dyzelino akcizų tarp EBPO šalių, be to, dyzelino akcizas yra mažesnis nei benzino, nors jo naudojimas namų ūkiuose ir žemės ūkyje ypač didina taršą.
„Tai sritis, kur Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį, kad namų ūkiams ir pažeidžiamiems subjektams nebūtų užkrauta didelė našta“, – sakė M. Cormannas.
Anot jo, taip pat reikia didinti viešąsias išlaidas aplinkosaugai, kurios nuo 2000 metų sumažėjo ir 2018 metais siekė tik 0,3% bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su 0,8% siekiančiu EBPO vidurkiu.
„Labai svarbu, kad artimiausią dešimtmetį šios srities investicijos turi sudaryti 3% BVP. Numatytos priemonės turi padėti mažinti atotrūkį, bet reikia ir privačių priemonių“, – sakė EBPO vadovas.
Pasak jo, Lietuva turi pasiremti ir savo pažanga atliekų tvarkymo srityje – per mažau nei dešimtmetį šalis didelę atliekų dalį pradėjo perdirbti, tačiau dabar turi mažinti jų susidarymą.
Pasak EBPO vadovo, Vyriausybė turi turėti vieningą požiūrį į atliekų valdymą, reikia geresnio strateginio planavimo ir didesnio visuomenės dalyvavimo priimant aplinkosaugos sprendimus.
M. Cormanno teigimu, Lietuvos BVP nuo 2005 iki 2018 metų išaugo 50%, pramonėje gerokai sumažėjo anglies dvideginio išmetimų, energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių padvigubėjo ir sudaro 22%, tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atliekų išmetimas išliko stabilus.
