V. Adomaitis. Ar Lietuvos mokesčių sistema gali stabdyti našumo augimą?

Publikuota: 2021-07-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas

Lietuvos mokesčių sistema dažniausiai kritikuojama dėl pernelyg mažo valstybės biudžeto surinkimo, neatitinkančio valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Tuo tarpu, kai mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos euro zonoje vidutiniškai sudaro 41,6% nuo BVP, Lietuvoje šis rodiklis 2019 metais sudarė 30,4%. Pradėjus diskutuoti apie gerovės valstybę ši viešųjų finansų problema dar labiau išryškėjo: dėl mažų biudžeto pajamų labiausiai nukenčia viešųjų paslaugų – švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos – finansavimas.

Tačiau mokesčių sistema yra ne vien valstybės biudžeto pajamų surinkimo įrankis, bet ir paskatų sistema, kuri formuoja ekonomikos struktūrą. Šios paskatos veikia ne tik tarptautiniame kontekste pritraukiant užsienio investicijas. Ne mažiau svarbios yra mokesčių sistemos kuriamos paskatos vidinei ekonomikos struktūrai: įmonių dydžiui ir jų kuriamai pridėtinei vertei. Šis poveikis Lietuvoje nėra plačiai išnagrinėtas.

Esama rimto pagrindo manyti, kad Lietuvoje įteisinta verslo formų įvairovė ir skirtingas jų apmokestinimas neskatina verslo augti. Lengvatinis individualios veiklos ir smulkaus verslo formų apmokestinimas iškraipo ekonomines paskatas, skatindamas smulkų verslą ne augti, o išlikti smulkiu, išsaugant mokestines privilegijas. Ilgainiui šios paskatos neigiamai atsiliepia visos Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, nes verslui neaugant, neauga jo darbo našumas, inovacijų lygis išlieka menkas, o verslo galimybės pritraukti finansavimą – ribotos.

Mokestiniai „slenksčiai“

Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimas yra diferencijuotas pagal veiklos formas ir pajamų rūšis. Paprastai tariant, asmens pajamų apmokestinimas ir socialinio draudimo įmokų taikymas priklauso ne vien nuo gaunamo pajamų dydžio, bet nuo to, ar žmogus dirba pagal darbo sutartį, ar vykdo individualią veiklą; dirba uždaroje akcinėje bendrovėje ar yra mažosios bendrijos narys; gauna nuomos pajamas ar dividendus. Prielaidas tokiai diferenciacijai sukūrė didelė individualios veiklos ir verslo formų įvairovė: vien individualią veiklą fiziniai asmenys gali vykdyti pagal verslo liudijimus ir pagal individualios veiklos pažymas. Smulkusis verslas savo veiklą gali formalizuoti, pasitelkdamas bent dviejų rūšių juridinius asmenis – mažąsias bendrijas ir individualias įmones – neskaitant įprastinių uždarųjų akcinių bendrovių. Kiekvienai veiklos formai ir pajamų rūšiai galioja atskiras apmokestinimo režimas, skaičiuojant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas nuo skirtingos pajamų dalies bei taikant arba netaikant socialinio draudimo įmokų atskiroms veiklos formoms.

Diferencijuotas pajamų apmokestinimas lemia du dalykus. Pirmiausia, vienoms veiklos formoms tenkanti bendra apmokestinimo našta (įskaitant ir socialinio draudimo įmokas) yra didesnė, nei kitoms, nepriklausomai nuo pajamų dydžio. Tokia mokestinės naštos diferenciacija sukuria paskatas ieškoti būdų savo veiklą teisiškai formalizuoti taip, kad jai tektų mažiausi mokesčiai. Taip atsiranda mokestinis arbitražas: veiklos pritaikymas prie skirtingo veiklos formų ir pajamų rūšių apmokestinimo. Kuo didesnė verslo formų įvairovė bei pajamų apmokestinimo skirtumai, tuo stipresnės paskatos ieškoti arbitražo galimybių, verslo formas ir iš jų gaunamas pajamas pritaikant prie mokesčių sistemos sukuriamų paskatų.

Iš to kyla antroji diferencijuotos mokesčių sistemos sukeliama pasekmė: tarp atskirų veiklos formų ir pajamų rūšių esantys apmokestinimo skirtumai sukuria mokestinius „slenksčius“ tiek individualios veiklos formalizavimui į juridinį vienetą, tiek pereinant iš vienos juridinio asmens formos į kitą. Jei žmogus dirba samdomą darbą, bendra jo mokestinė našta yra 39,5% (162.300 Eur viršijančioms pajamoms – dar didesnė), jei vykdo individualią veiklą pagal pažymą – ne daugiau 32,55%, jei dirba pagal verslo liudijimą – moka kiekvienos savivaldybės nustatytą fiksuota įmoką, nepriklausomai nuo pajamų dydžio. Mažųjų bendrijų narių pajamos bendrai apmokestinamos kiek daugiau nei 30%.

Mokestinius „slenksčius“ sukuria ne tik gyventojų pajamų apmokestinimo diferencijavimas, bet ir įmonių pelno mokesčio lengvatos: jei įprastinis pelno mokesčio tarifas yra 15%, smulkių įmonių, kurių apyvarta nesiekia 300.000 Eur per metus ir kurios įdarbina mažiau nei 10 darbuotojų, pelnas apmokestinamas lengvatiniu 5% pelno mokesčio tarifu.

Šie apmokestinimo netolygumai atgraso individualios veiklos vykdytojus nuo savo veiklos formalizavimo juridinio asmens forma, mažųjų bendrijų narius — nuo uždarųjų akcinių bendrovių steigimo, o įmones, pasiekusias lengvatinio pelno mokesčio ribą, skatina skaldyti verslą į mažesnius juridinius vienetus.

Mokestiniai „slenksčiai“ trukdo įmonių augimui

Augant verslui mažoji bendrija susiduria su valdymo sunkumais: visų bendrijos narių balsai priimant sprendimus yra vienodai svarūs, nepriklausomai nuo jų įnašų į bendrijos kapitalą. Be to, bendrijos nariais gali būti tik fiziniai, bet ne juridiniai asmenys. Dėl to ši verslo forma netinkama institucinių investuotojų pritraukimui, o jos korporatyvinis valdymas nepalankus išorinių partnerių ir naujo kapitalo pritraukimui. Tai — šeimos ir draugų verslo forma, grindžiama narių tarpusavio pasitikėjimu. Verslui augant ši juridinė forma tampa kliūtimi verslo plėtrai.

Savo ruožtu, individualią veiklą vykdančių verslininkų asmeninis turtas nėra apsaugotas ribotos civilinės atsakomybės, kurią suteikia juridinis asmuo. Augant verslo apimčiai, didėja ir rizika prarasti sukauptą turtą. Taigi, verslo plečiantis, individuali veikla nebeatitinka plėtros poreikių.

Abiem atvejais, verslo plėtros logika reikalauja keisti veiklos formą, o palankesnės smulkiųjų verslo formų apmokestinimo sąlygos nuo tokio pokyčio atgraso.

Didėjanti mažų įmonių dalis neigiamai veikia šalies konkurencingumą

Ar visuomenei tai turėtų rūpėti? Juk jeigu valstybės biudžeto pajamų surinkimo klausimą paliekame nuošaly, o svarstome vien tik mokestinių netolygumų sukeliamas paskatas verslui, toks verslo prisitaikymas prie mokestinių paskatų neturėtų sukelti jokių neigiamų pasekmių nei ekonomikai, nei visuomenei – verslas viso labo pasinaudoja teisėtomis mokesčių sistemos sukurtomis galimybėmis mokėti mažesnius mokesčius. Juk verslo plėtra – privatus akcininkų reikalas. Juolab, iš pažiūros atrodo, kad toks mokesčių diferencijavimas yra teisingas: daugelis lengvatų sukurtos smulkiam verslui „paremti“.

Bėda slypi tame, kad mokestinių paskatų palaikomos šalies ūkio struktūroje vis didesnę dalį sudaro labai mažos įmonės, o vidutinių ir stambių įmonių skaičius neauga arba mažėja. Nuo didžiosios recesijos pabaigos 2010 metais Lietuvoje sparčiai didėjo tik labai smulkių įmonių, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, skaičius, kai tuo tarpu vidutinio dydžio įmonių, įdarbinančių nuo 50 iki 249 darbuotojų, skaičius beveik neaugo. Savarankiškai dirbančių asmenų skaičius nuo 115.600 2010 metais išaugo iki 152.6 000 2019 metais. Tokia ekonomikos struktūra ilgainiui neigiamai atsiliepia visos šalies ūkio konkurencingumui.

Nesunku suprasti, kodėl didėjanti smulkių įmonių dalis mažina visos ekonomikos konkurencingumą. Įsivaizduokim šalį, kurioje veikia vien smulkūs verslai ir savarankiškai dirbantys verslininkai. Tokia ekonomika nebus konkurencinga dėl žemo darbo našumo: smulkios įmonės, palyginti su vidutinėmis ir stambiomis, yra mažiau našios. Taip yra dėl masto ekonomikos – kuo mažesnė įmonės veiklos apimtis, tuo didesnių sąnaudų prireikia vienam produkcijos vienetui pagaminti ar paslaugai suteikti. Dėl to vis didesnis smulkiojo verslo, neišaugančio į vidutines ir stambias įmones, dominavimas ūkio struktūroje reiškia, kad didžioji pridėtinės vertės dalis sukuriama menkai našiu darbu. Savo ruožtu, tai lemia menkus atlyginimus, atspindinčius žemą darbo našumą.

Diferencijuota mokesčių sistema neskatina darbo našumo augimo

Palaikydama verslo formų įvairovę ir lengvatines apmokestinimo bei socialinio draudimo įmokų sąlygas smulkiam verslui Lietuvos mokesčių sistema neskatina smulkaus verslo augti, nes didesniam verslui tenkanti mokestinė našta smarkiai išauga. Savo ruožtu tai reiškia, kad tokia mokesčių sistema neskatina darbo našumo augimo. Netgi priešingai, mokestinėmis lengvatomis ir išimtimis grįstas smulkiojo verslo „rėmimas“ didina tikimybę, kad mūsų šalyje ateityje didės atotrūkis tarp augsiančio darbo užmokesčio ir lėtėsiančio darbo našumo augimo.

Konkurencinga, dinamiška ekonomika reikalauja, kad nebūtų iškraipomos ekonominės paskatos įmonėms didinti savo apyvartą ir priimti naujus darbuotojus, o ne vegetuoti smulkaus verslo užutekiuose, siekiant neprarasti mokestinių privilegijų. Žinome, kad aukštesnį darbo našumą galima pasiekti per inovacijas. Tačiau inovacijas diegia įmonės, kurios orientuojasi į augimą, o ne mokestinių lengvatų išsaugojimą. Kyla pavojus, kad diferencijuotoje mokesčių sistemoje slypinčios paskatos išsaugoti mokestines privilegijas ilgainiui lems ekonominę stagnaciją.

Daugelis mokestinių lengvatų nėra akivaizdžios

Vyriausybės programoje numatyta kryptis – teisingesnė ir augti palanki mokesčių sistema – paskatino mokestinių lengvatų peržiūrą, kurią šiuo metu analizuoja Finansų ministerijos suburta darbo grupė. Šios peržiūros tikslas – „sudaryti prielaidas subalansuoti mokesčių sistemą, užtikrinant socialiai teisingesnę, ekonomikai augti palankią mokesčių struktūrą (...)“. Tai sveikintinas žingsnis. Tačiau dabartinė mokesčių sistema, pagrįsta didele verslo formų įvairove ir diferencijuotu jų apmokestinimu, dalį lengvatų paslepia po skirtingomis verslo formomis. Neįvertinus visos jų įvairovės dalis lengvatų liks neperžiūrėtos.

Ar individuali veikla pagal verslo liudijimą suteikia mokesčių lengvatą individualios veiklos pagal pažymą atžvilgiu? Jei individualią veiklą nagrinėjame atskirai nuo darbo pajamų apmokestinimo, veikiausiai atrodys, kad taip. Tačiau jei abi individualios veiklos formas lyginsime su darbo santykių apmokestinimu, tuomet abi šios formos pasirodys esą išimtys darbo santykiams. Juk mažesnė mokestinė našta, tenkanti individualiai veiklai, grindžiama prielaida, kad pajamos, gautos iš individualios veiklos, skiriasi nuo pajamų, gautų dirbant pagal darbo sutartį. Dabartinėje verslo formų įvairovėje slepiasi lengvatos ir išlygos, kurių neaptiksime, neatsižvelgdami į visą veiklos formų įvairovę ir mokestinę diferenciaciją, o vien tik laužydami ietis dėl vieno ar kito mokesčio tarifo teisingumo.

Neįvertinus visų veiklos formų ir pajamų rūšių diferenciacijos, didelė dalis mokestinių lengvatų liks neperžiūrėtos. Po skirtingomis verslo formomis ir pajamų rūšimis paslėptos lengvatos toliau kurs paskatas smulkiam verslui išlikti smulkiu, o augimui palanki mokesčių sistema liks tik siekiamybe. Todėl panaikinus akivaizdžias mokesčių lengvatas – lengvatinius tarifus ir nepateisinamas išimtis – reikia pereiti prie sisteminės mokesčių reformos: sumažinti verslo formų skaičių ir atsisakyti diferencijuoto jų apmokestinimo.

Sprendimas – neutrali mokesčių sistema

Augimui palanki mokesčių sistema turi būti neutrali tiek verslo formų, tiek pajamų rūšių atžvilgiu. Pajamos yra tokie patys pinigai, nesvarbu, iš kokių šaltinių jos gautos ar kokia forma juridiškai įteisinta veikla. Neutrali mokesčių sistema nesuteikia mokestinių privilegijų ir išimčių jokiai pajamų rūšiai ar veiklos formai, todėl neiškraipo ekonominių paskatų vystyti verslo, ieškant palankesnio apmokestinimo. Iš visų pajamų šaltinių ir veiklos formų gautos pajamos neutralioje sistemoje apmokestinamos bendrai – arba vienodu, arba progresiniu tarifu. Neutralioje mokesčių sistemoje pajamos diferencijuojamos tik į dvi rūšis: aktyvias ir pasyvias. Aktyviosioms, tokioms kaip darbo santykiai arba savarankiška veikla, taikomos vienodos socialinio ir sveikatos draudimo įmokos. Pasyviosioms, tokioms kaip dividendai arba palūkanos, šios įmokos netaikomos. Tokioje mokesčių sistemoje išnyksta prielaidos mokestiniam arbitražui, o su juo ir neigiamas jo poveikis verslo augimui.

Visada galime rasti būdų pagrįsti, kodėl vienų pajamos yra svarbesnės už kitų ir reikalauja išskirtinio apmokestinimo. Tokie pagrindimai dažnu atveju yra dangstomi socialinio teisingumo ir visuomenės solidarumo fasadais. Smulkiajam verslui reikia paramos, bet ta parama turi būti suteikiama nemokestinėmis priemonėmis. Parama smulkiajam verslui turi kurti paskatas augti, o ne ieškoti būdų išsaugoti mokestines privilegijas, liekant smulkiais.

Diferencijuota mokesčių sistema yra paranki visokio tipo mokestinių lengvatų kūrimui, nes sukuria įspūdį, kad sukuria tik teigiamas pasekmes atskiroms visuomenės grupėms. Taip lieka neįvertintas neigiamas tokios diferenciacijos poveikis. Nepanaikinus teisinių ir mokestinių šios diferenciacijos prielaidų Lietuvos ekonomikos konkurencingumą žemyn temps matomomis ir nematomomis lengvatomis iškraipomos paskatos.

Komentaro autorius – Vytautas Adomaitis, „Versli Lietuva“ verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Geležinės vežėjų klumpės 6

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), regis, užsimiršo, kad jos pavadinime yra ir žodis „darbo“,...

G. Matuzas. Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų

Ilgainiui indeksų fondai pasirodė esą efektyviausias būdas investuoti į įmonių akcijas. Remiantis istoriniais...

Verslo aplinka
2021.07.28
Kol kiti investuoja, Lietuvoje užsakinėjamos studijos 8

Pasaulyje bręstant vandenilio bumui, Europos valstybės jau turi parengusios milijardinius sektoriaus...

Verslo aplinka
2021.07.28
Karpomos neskiepytųjų „rojaus“ ribos 71

Vyriausybė į dar stipresnius gniaužtus ima skiepų nuo COVID-19 vengiančius asmenis – bus plečiamas sąrašas...

Verslo aplinka
2021.07.27
Teisė atsiriboti nuo tūnančiųjų prieblandoje 43

Rengiantis ketvirtajai pandemijos bangai, kuri Lietuvą grasina užklupti rudenį, ir siekiant suvaldyti...

Verslo aplinka
2021.07.26
L. Zingales. COVID-19 zombių puolimas 2

Vakarų ekonomikoms atsigaunant po COVID-19 sukeltos krizės, bankai ir vyriausybės susiduria su nauja problema...

Verslo aplinka
2021.07.25
E. Leontjeva. Žaliajam kursui – žaliasis posūkis ir valdžioje

Į posūkį link žaliosios ekonomikos pakvietusi Aplinkos apsaugos ministerija turi aiškią viziją ir argumentus.

Verslo aplinka
2021.07.24
Veto – teisingumas ar kovos įrankis?

Rudenį įsigaliosiančius Statybos įstatymo pakeitimus, leisiančius statybos inspektoriams vetuoti projektus,...

Verslo aplinka
2021.07.23
Terorizmo pavojus realus ir mūsų galvose 7

Prieš kelias dienas, eidamas 86-uosius metus, mirė danų karikatūristas Kurtas Westergaardas, kurio...

2021.07.22
Milijonai, pragaištantys įstatymo skylėse

Ilgai žadamas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas kartu su Seimo nariais išėjo „atostogų“ – nors dabartinė...

Verslo aplinka
2021.07.21
V. Adomaitis. Ar Lietuvos mokesčių sistema gali stabdyti našumo augimą? 30

Lietuvos mokesčių sistema dažniausiai kritikuojama dėl pernelyg mažo valstybės biudžeto surinkimo,...

Verslo aplinka
2021.07.20
Užkalbėjimai verslo neišgelbės 14

Naujajai COVID-19 atmainai Lietuvoje plečiant savo „valdas“, vis sparčiau mažina apsukas vakcinacijos tempai.

Verslo aplinka
2021.07.20
Kaip sekasi Lietuvos energetinis karas su Latvija 29

Nežinau, ar pastebėjote, bet ši Vyriausybė su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu kone nuo pirmosios darbo...

Verslo aplinka
2021.07.19
Kur dingo europarlamentarai? 9

Jų nedaug – vos 11. Bet net ir labai politika besidominčiam tenka gerokai įtempti visas savo atminties...

Verslo aplinka
2021.07.19
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Gyventojai ėmė steigti naujas įmones: ar tam tinkamas metas? 1

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos...

Verslo aplinka
2021.07.18
Viktoro Orbano kelio pabaiga? 12

Po 15 mėnesių trukusios pandemijos net stiprūs vyrai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau. Vengrijos ministro...

Verslo aplinka
2021.07.17
D. Štitilis. Lietuva pasaulinio kibernetinio saugumo reitingo dešimtuke! Kas po juo slepiasi?

Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU), vienijančios 194 valstybes, sudarytame...

Inovacijos
2021.07.16
Reputacija politikams – sunkiai įkandamas aukštasis pilotažas 2

Neatsiejama sėkmingo verslo DNR – rūpestis savo reputacija. Gerą reputaciją turinčiam verslui lengviau...

Verslo aplinka
2021.07.16
Žaliasis smegenų plovimas nebeapsimoka 10

Prieš kelerius metus restoranų tinklas „McDonald’s“ pranešė apie tai, kad, siekdamas kovoti su klimato kaita,...

Verslo aplinka
2021.07.15
Reikia pinigų? Pinigų yra! Bet ar tikrai norime mokėti už trečiąjį karantiną? 25

Šilti orai, grynas oras, lietuviški ežerai, Baltija ir dugne besivoliojanti naujų COVID-19 atvejų kreivė...

Verslo aplinka
2021.07.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku