2021-05-14 08:50

Vėl mokėsim už griuvėsius?

Algimanto Kalvaičio nuotr.
Algimanto Kalvaičio nuotr.
Netrukus vėl pasigirsiantis buldozerių riaumojimas Neringoje primena apie įsisenėjusią neišspręstą (atrodo, kad ir nesprendžiamą) problemą, jau virtusią sistema – už valdininkų klaidas turi susimokėti mokesčių mokėtojai. Metų metais lipama ant to paties grėblio, tačiau niekas nesikeičia – (ne)teisėtų parašų savininkai už nieką neatsako, jų kišenė – neliečiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi nusprendė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) bei Neringos savivaldybė turės atlyginti beveik 1,19 mln. Eur žalos su palūkanomis Juodkrantėje jachtininkų viešbučius įpareigotai nugriauti dabar jau bankrutavusiai jų statytojai UAB Verslo investicijų projektų centrui.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog statytoja, anksčiau įpareigota nugriauti pastatus ir išmokėti kompensacijas jų pirkėjams, patyrė žalą ir ją įrodė.

Darius Jasaitis, Neringos meras, sako, kad priteista suma savivaldybei gali tapti didžiule našta.

„Įvyko kaip įvyko. Dabar yra liūdna, nes mums suma yra panašiai, kaip Vilniaus savivaldybei pasakytų, kad jie nebeturės 10% biudžeto“, — skaičiuoja D. Jasaitis.

Jo nuomone, savivaldybė turėtų mokėti 25% šios sumos, o valstybė – likusius 75%.

„Jeigu taip pavyktų ir išdėliotų mums išmokėjimą per 5 metus, netaptume nemokūs. Tikiuosi, kad pavyks tartis su Teisingumo ministerija, kad valstybininkų parašų buvo daug daugiau“, – sako jis.

Vasario mėnesį Nidoje buvo pradėti griauti svečių namai „Nidos seklyčia“. Jei ją valdanti UAB „Robala“ už dalies svečių namų nugriovimą prisiteistų apie 2,5 mln. Eur – apie tokią sumą šiuo metu kalbama, – kas turėtų sumokėti: institucijos ar konkretūs asmenys, pasirašę statybų, vėliau pripažintų neteisėtomis, leidimus?

Lengvai dėliojami valdininkų parašai jau tampa Neringai chroniška galvasope. Prieš 5 metus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padėjo tašką byloje dėl nugriauto žuvų restorano „Sorento“ Juodkrantėje ir konstatavo, kad jo savininkams valstybė privalės atlyginti apie 1,15 mln. Eur žalą.

Pastato statybą Klaipėdos apygardos teismui 2008 m. pripažinus neteisėta ir panaikinus detalųjį planą, projektavimo sąlygas bei statybos leidimą, statinys buvo nugriautas.

Po teismus keliavę jo savininkai galiausiai sulaukė sprendimo, kad statinio griauti nereikėjo, todėl už griuvėsius milijoninę kompensaciją privalo sumokėti Neringos savivaldybė bei VTPSI. Ne valdininkai, teisėtai ar ne išdavę leidimus statybai, ne tie, kurie priėmė sprendimą griauti, – pinigai eilinį kartą traukiami iš valdiško biudžeto.

Šių metų kovą teismas leido VTPSI griauti tris motelius Preiloje. Inspekcija nesako, kada imsis veiksmų, tuo metu turto savininkai vertina, kad jų patirta žala sieks 1,3 mln. Eur. Reikalingos lėšos bus išieškotos iš savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento.

Motelių savininkai namus įsigijo jau pastatytus, jiems buvo išduoti visi leidimai. Tačiau po trejų metų – 2004 m. – teismai panaikino teritorijos detalųjį planą ir statybos leidimus, nurodė statinius nugriauti iki 2015 m. balandžio.

Nuo 2017 m. antstolė bandė vykdomaisiais raštais įpareigoti statinius nugriauti pačius savininkus, o jiems to nepadarius kreiptasi į teismą dėl leidimo veiksmų imtis Statybos inspekcijai.

Paulius Virgilijus Jaruševičius, vieno iš trijų motelių savininkas, sako tikėjęsis tokio teismo sprendimo. Beje, įvairūs teismai tęsėsi 15 metų.

„Mes nė kiek neabejojome, kad toks sprendimas bus. Nežiūrint to, kad prieš tai buvęs tiek pirmos, tiek antros instancijos teismas apibrėžė, kad taikos sutartis tarp valstybės ir mūsų yra galima, tačiau jos nenori pasirašyti Statybos inspekcija. Tai biurokratinė problema ir ambicijų klausimas“, – VŽ teigė jis.

„Mes Lietuvoje jau nebeturime jokių galimybių skųsti šį sprendimą, bet tikimės, kad sveikas protas laimės. Prieš 20 metų tie, kas statė tuos namus, leidimus gavo kažkaip, bet nė vienas valdininkas neatsisėdo už savo parašą į kalėjimą, niekam nebuvo pareikšti jokie įtarimai“, – viliasi jis.

Tikrai, tokių nuteistų valdininkų nė su žiburiu nerastum — nors galima lažintis, kad parašų raičiusių personų pavardės nėra įslaptintos. Neegzistuoja (bent jau realiai) ir asmeninė materialinė jų atsakomybė. Tad, ko gero, jie ir toliau sėkmingai vingiuoja parašus ant (ne)teisėtų leidimų. Klausimas: kas lydi tokius veiksmus – tik nekompetencija ir aplaidumas? Šaknys, ko gero, yra kur kas gilesnės.

Matydami, kiek saugomose teritorijose pridygo statinių, nenustebtume, jei anksčiau ar vėliau buldozeriams vėl teks užvesti variklius. Ir vėl bus dairomasi į mokesčių mokėtojų kišenes.

VŽ nuomone, turėtų būti labiau griežtinama asmeninė atsakomybė valstybės tarnautojams, savo veiksmais padariusiems žalą valstybei (mokesčių mokėtojams), kad materialinė žala būtų išskaičiuojama iš asmens algos, pardavus jų turtą ir pan. Jei atsirastų prievolė tokiems neva „suklydusiems“, „nesupratusiems“, „nežinojusiems“ valdininkams susimokėti „savo kišene“, galbūt tai atmuštų norą žengti į pelkę, kurioje tūno korupcijos užuomazgos. Jei būtų bent vienas tokios atsakomybės precedentas, ko gero, norinčių lengvai mosuoti parašais ir gvieštis naudos būtų kur kas mažiau – juk nežinai, kaip pasisuks ruletė...

Nėra tokių teisės aktų? Tai priimkit, politikai. Ar visiems parankiau pasilikti esančią „už nieką neatsakau“ tvarką, kad a priori būtų ramiau tūnoti nebaudžiamumo prieblandoje?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791