V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?
Daugumai Lietuvos viešojo valdymo problemų yra apie 20 metų. Pavyzdžiui, paskutinė reikšmingesnė valstybės tarnybos reforma mūsų šalyje įvyko net 2002 m. Pasak Alberto Einšteino, negalime išspręsti savo problemų tuo pačiu mąstymu, kurį naudojome jas kurdami. Džiugu, kad Lietuvoje pamažu keičiasi požiūris į viešojo valdymo svarbą. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane išskirtos Vyriausybės misijos (prioritetai) ir strateginiai ministrų darbai, kurie kartu su horizontalių temų veiksmais sudaro strategines darbotvarkes.
„Naujos kartos Lietuvos“ plane numatytas atskiras komponentas, skirtas viešojo sektoriaus veiksmingumui didinti ir valdymui atsitiesti po COVID-19 pandemijos. Tačiau jame daugiausia numatytos ne reikalingos reformos, o tiesiog finansavimas finansų ministro valdymo srityje suplanuotiems projektams įgyvendinti. Todėl reformuojant viešąjį valdymą trūksta drąsių įsipareigojimų ir netradicinių sprendimų.
Šiame komentare pristatomi trys svarbiausi siūlymai dėl ES finansuojamų viešojo valdymo reformų įgyvendinimo mūsų šalyje. Pirmas patarimas sprendimų priėmėjams yra suformuluoti aiškias viešojo valdymo misijas, kurios mūsų ekonomikai ir visuomenei padėtų įveikti naujosios realybės po COVID-19 pandemijos sunkumus. Savo įžymioje kalboje JAV prezidentas J.F. Kennedy teigė, kad mes pasirinkome misiją skristi į Mėnulį ir dirbti kitus konkrečius darbus todėl, kad jie yra sunkūs, o ne lengvi norint spręsti prisiimtus iššūkius.
Vis daugiau tarptautinių organizacijų ir pasaulio šalių pasitelkia misijas savo horizontaliems prioritetams įgyvendinti. Pavyzdžiui, naujoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ buvo numatytos penkios mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos tokiose srityse kaip prisitaikymas prie klimato kaitos ar pažangūs miestai. Misijomis vis dažniau vadovaujamasi siekiant horizontalių Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų tikslų, kurie neseniai buvo integruoti į Europos semestro procesą.
„Naujos kartos Lietuvos“ plane pateikiamos nuorodos į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano misiją „Visuomenės poreikius atitinkantis viešasis sektorius“ ir jos įgyvendinimo iniciatyvas. Tačiau to nepakanka – reikalingas labiau vadybinis ir holistinis požiūris, nurodant ambicingesnius galutinius tikslus ir jų įgyvendinimą žyminčius rodiklius, įvardijant konkrečius misijų (kitų prioritetų) savininkus, vadovus ir komandų narius, sukuriant tarpinstitucinius bendradarbiaujamosios valdysenos darinius (tokius kaip valdybos ar veiksmų grupės) ar rengiant bendrus įgyvendinimo veiksmų planus.
Dabartiniai „technokratiniai“ įsipareigojimai pagal šeštąjį plano komponentą turbūt leistų saugiai įsisavinti ES lėšas, bet nepadėtų suardyti sektorinių ir žinybinių „siloso bokštų“ diegiant naujos kartos viešąjį valdymą mūsų šalyje.
COVID-19 pandemijos valdymas Lietuvoje parodė, kad mūsų viešojo valdymo sistemoje trūko atsparumo ir lankstaus valdymo greitai prisitaikant prie besikeičiančios epidemiologinės situacijos bei kitų aplinkybių. Dėl augančių sisteminių grėsmių skaičiaus ir didėjančios jų žalos viešasis valdymas turi būti orientuotas ne tik į rezultatus, bet ir atsparesnis būsimosioms krizėms.
Todėl antras patarimas sprendimų priėmėjams yra dar stipresnė viešojo valdymo orientacija į būsimąsias rizikas, nes Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 2021-2026 m. būtent ir skirta geriau įveikti ekonomikos ir visuomenės transformacijos iššūkius po COVID-19 pandemijos. Pagal „Naujos kartos Lietuvos“ plane dažniausiai vartojamus žodžius sudarytas žodžių medis sako, kad ateityje tikrai „bus sveikatos paslaugų“.
Tai rodo, kad mūsų šalyje buvo išmoktos COVID-19 pavojingos infekcinės ligos valdymo pamokos asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos srityse, numatant ES investicijas pagal atskirą komponentą „Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistema“. Taip pat planuojant diegti nacionalines kibernetinio saugumo vadybos sistemas valdoma didelė rizika dėl būsimųjų kibernetinių atakų.
Nors naujajame plane pripažįstama, kad „pandemija išryškino sisteminį [...] organizacinio atsparumo trūkumą valstybiniame sektoriuje“, iš to iš esmės seka tik Užimtumo tarnybos procesų pertvarkymas. Todėl kyla klausimas, ar ir kaip bus stiprinamas atsparumas būsimosioms krizėms bei stiprinami prisitaikymo gebėjimai kitose viešojo valdymo grandyse.
Mūsų šalies patirtis valdant įvairias krizes parodė gerus pajėgumus priimti greitus ir ryžtingus sprendimus Vyriausybės centre, bet pavienių valstybės ir savivaldybių institucijų bei jų grupių gebėjimai prisitaikyti prie naujų poreikių veikiant decentralizuotai dažniausiai buvo nepakankami. Todėl akivaizdu, kad atsparumas, kuris tampa vis svarbesne viešojo valdymo ir net verslo plėtros paradigma, turėtų plačiau ir geriau atsispindėti Vyriausybės reformų planavimo ir įgyvendinimo dokumentuose.
Trečias susijęs patarimas yra daugiau investuoti į viešojo valdymo gebėjimų stiprinimą Lietuvoje pasitelkiant ES investicijas. „Naujos kartos Lietuvos“ plane numatyta reikšminga horizontali reforma – pertvarkyti valstybės tarnybą, patobulinant administravimo procesus, žmogiškųjų išteklių valdymą ir stiprinant viešųjų paslaugų teikimo orientaciją į klientą. „Lyderystės akademija“ ir strateginių kompetencijų viešajame sektoriuje ugdymas yra labai svarbios šios reformos įgyvendinimo kryptys.
Tačiau nemažai abejonių kelia orientacija į centralizuotą žmogiškųjų išteklių valdymą visame viešajame sektoriuje, taikant IT priemones, o ne deleguojant daugiau galimybių ir atsakomybės pavienių viešojo sektoriaus institucijų vadovams. Kaip rodo ankstesnės nesėkmės įgyvendinant valstybės tarnybos reformas mūsų šalyje, pertvarkant žmogiškųjų išteklių valdymą taip pat labiausiai naudinga vadovautis vadybiniu požiūriu, nes esamo reglamentavimo (įstatymų ir kitų teisės aktų) keitimo procesas trunka labai ilgai ir dažnai neleidžia pasiekti faktinių pokyčių valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų elgesyje.
Galiausiai svarbiausias pirmasis žingsnis investuojant į viešojo valdymo gebėjimus turėtų būti reikšmingas analitinių ir įgyvendinimo gebėjimų sustiprinimas Vyriausybės kanceliarijoje ir pagrindinėse Lietuvos ministerijose. Naudos turėti duoti planuojamų horizontalių skaitmeninės transformacijos ir valstybės tarnybos kompetencijų centrų sukūrimas.
Tačiau nepaisant to, kad pasiteisino ankstesnės Europos socialinio fondo investicijos kuriant STRATA, Vyriausybės strateginių kompetencijų centrą, naujame plane numatyta per mažai investicijų į vidinių gebėjimų stiprinimą, taip pat neišnaudojama galimybė finansuoti reformas vykdančių darbuotojų darbo užmokestį. Pavyzdžiui, nuo 2014 m. Estija investavo kiek daugiau nei 2 mln. Eur ES ir bendrojo finansavimo lėšų į kelių horizontalių veiksmų grupių ir padalinių (angl. task forces), kuriose iš viso dirbo apie 300 darbuotojų, sukūrimą. Tai padėjo suformuluoti konkrečius bendrų veiksmų planus, kurie prisidėjo prie reformų įgyvendinimo įvairiose ekonominėse, socialinėse ir viešojo valdymo srityse (pvz., vykdant tokias viešojo sektoriaus skaitmenizavimo iniciatyvas kaip e-sveikata).
Gal ir Lietuvos politikai nebijotų skirti bent 2 mln. Eur mažoms lietuviškoms NASA agentūroms, reikalingoms mūsų „Apollo“ misijoms ir programoms įvykdyti? Juk šios iniciatyvos įgyvendinimas pareikalautų mažiau nei 0,1% viso „Naujos kartos Lietuvos“ planui skirto ES finansavimo.
