Žemės ūkio sektoriuje – įkvepianti verslo ir mokslo tyrimų sintezė

Reklama publikuota: 2022-04-26
„Unsplash nuotr.“
svg svg
„Unsplash nuotr.“

Šiuolaikiniam žemės ūkio sektoriui vis labiau aktualūs mokslo tyrimų rezultatai, leidžiantys kokybišką derlių užauginti mažiausiomis sąnaudomis, taupant resursus ir saugant aplinką. Ne mažiau svarbi ir dirvožemio kokybė, tik švarioje dirvoje galima užauginti saugų ir kokybišką derlių. Apie žemės ūkio sektoriaus patiriamus iššūkius ir galimus sprendimus pasakoja „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas Arnas Radzevičius ir biotechnologijų startuolio „Biovala“ vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) aplinkos inžinerijos mokslų daktaras Mantas Rubežius.

Mokslo tyrimai – augalų atsparumui ir verslo stabilumui   

Inovatyvios paslaugos žemės ūkio sektoriui „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas A. Radzevičius pastebi, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius dirba sudėtingomis ir dažnai nenuspėjamomis sąlygomis.

„Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas Arnas Radzevičius.
 „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas Arnas Radzevičius.

„Žemės ūkis yra vienas iš sektorių, kuriam daug įtakos turi nuolat kintantis, nepastovus ir kasmet iššūkių atnešantis klimatas. Kuo daugiau turi analizės ir pasiruošimo, tuo lengviau netikėtose situacijose adaptuotis ir turėti pelningą verslą. Dirbame su cheminių preparatų tyrimais, augalų genetika – veislėmis, tręšiamaisiais produktais – priemonėmis ir mikroelementais, kad galėtume optimizuoti augalų gyvenimą laukuose, padėti jiems išvengti stresinių situacijų ir užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje, mūsų prekybos lentynose atsidurtų tik pasiteisinę ir pridėtinę vertę kuriantys sprendimai“, – įžvalgomis apie žemės ūkio sektoriaus įmonių patiriamus iššūkius ir galimus sprendimus dalijasi A. Radzevičius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Paklaustas, kas augalams gali kelti stresines situacijas, o žemės ūkio sektoriui atnešti nuostolius, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tai gali būti ne tik sausra ar drėgmės perteklius, kitos nepalankios gamtinės situacijos, bet ir pačių augalų apsaugai skirtų priemonių naudojimas. „Nuo dalies cheminių preparatų augalai gali nustoti augti, gali sustoti jų mityba, nes tai ir augalų hormonus arba baltymus veikiančios medžiagos. Mūsų užduotis – rasti kuo mažiau streso auginamoms kultūroms ir aplinkai keliančių priemonių derinius, kad augalai nepatirtų iššūkių ir lengviau pakeltų nepalankias gamtines sąlygas“, – kalba A. Radzevičius. 

Ūkininkams – tyrimų rezultatais pagrįsta aiški darbų struktūra 

„Agrokoncerno“ atstovas pastebi, kad tyrimų metu gaunama svarbi informacija, kurią susisteminus ūkininkui pateikiama aiški, pagal Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatus parengta, visų būtinų darbų struktūra.

„Pasirinkęs veislę ūkininkas iškart gauna svarbią informaciją – kokią technologiją taikyti, kokios rekomenduojamos veikliosios medžiagos ir jų dozės, kokiais skirtingais augimo tarpsniais naudoti preparatus. Tai kaip atmintinė, kurios laikydamasis gali būti garantuotas, kad lauks geras rezultatas“, – apie mokslo tyrimų dėka teikiamą pagalbą žemės ūkio įmonėms dalijasi A. Radzevičius ir  atskleidžia, kad pagrindinis centro tikslas – siekti harmonijos žemės ūkio sektoriuje, optimizuoti procesus, identifikuoti efektyviausius ir racionaliausius darbo principus: „Siekiame kad ir žemdirbys galėtų efektyviai, tvariai, pelningai dirbti, ir mes dalyvauti šioje ekosistemoje kaip prekybinė ir technologinė kompanija, ir technologijų kūrėjai operatyviai gautų grįžtamąjį ryšį, tikslią ir operatyviai pateikiamą informaciją, kad galėtų tobulinti mūsų regionui skirtus produktus“. 

Tyrimų centras – mokslo ir verslo sintezės rezultatas 

A. Radzevičius atkreipia dėmesį, kad „Agrokoncerno“ tyrimų centras gimė sėkmingo bendradarbiavimo su mokslininkais dėka. „Pradėjome augalų mitybos tyrimus, buvome vieni pirmų tokio masto tyrimus užsakę tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete, dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Universitete dirbančių mokslininkų ir mūsų ekspertų dėka sukurta „Agroplus“ augalų mitybos technologija. Pirmieji bandymai Lietuvoje buvo atliekami universitete ir jų metu matėme, kad tręšimai per lapus leidžia augalams lengviau pakelti nepalankias sąlygas. Kol pavasarį dirva vėsi ir augalas negali pasiimti maistinių medžiagų iš dirvos, mes nedidelius kai kurių mitybinių elementų kiekius pateikiame per lapus ir augalui taip padedame sulaukti, kol dirva sušils ir jis galės pats maitintis per šaknis. Vėlesniuose augimo tarpsniuose padedame kitais, tuo metu reikiamais elementais. Komponentų derinimą, mišinį ir visą technologinį ėjimą per augalų vegetaciją, nuo sėjos iki pjūties, esame sukūrę bendradarbiaudami su universiteto mokslininkais, remiantis mūsų sukurtais receptais, sudėtimi gaminami produktai visame pasaulyje. Matydami, kad tokie tyrimai duoda labai didelę vertę ir pradėjome savo tyrimų centro kūrimą“, – sėkmingos universiteto ir verslo bendradarbiavimo patirties pavyzdžiu dalijasi A. Radzevičius. 

VDU Žemės ūkio akademijoje – visos sąlygos inovacijų kūrimui 

VDU Žemės ūkio akademija nuolat palaiko ryšius su verslu ir mokslo institutais, siekdama sudaryti sąlygas savo studentų ir mokslininkų bendruomenei 25 moderniose Akademijos laboratorijose kurti praktikoje pritaikomas socialines, biologines ir inžinerines inovacijas.

„Siekiame skatinti nacionalinių ir tarptautinių partnerysčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinius projektus tarp mokslininkų, ekspertų, konsultantų, ūkininkų, bendruomenių, kitų asocijuotų struktūrų, verslo ir viešojo sektoriaus institucijų, taip siekiant užtikrinti mokslo paslaugų komercializavimą, žinių perdavimą verslui ir visuomenei. VDU Žemės ūkio akademijoje turime 7 skirtingų mokslo krypčių centrus su 25 laboratorijomis, kuriose sudarytos sąlygos tirti, kurti, vystyti ir tobulinti inovacijas kartu su mokslininkais“, – džiaugiasi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA siekia sudaryti sąlygas, kurios leistų ugdyti atsakingą, kūrybišką ir žemės ūkio naujovėmis besidominčią visuomenę ir taip drauge kurti patrauklesnį žemės ūkio sektorių. 

Švari aplinka – kokybiškam gyvenimui 

Kokybiško produkto užauginimui svarbu ne tik moksliniais tyrimais paremti ūkininko sprendimai, bet ir švari aplinka. „Kiekvienas iš mūsų esame mus supančios aplinkos dalis, nuo kurios kokybės esame tiesiogiai priklausomi. Būtina suprasti, kad gamtoje vyksta daug sudėtingų procesų, todėl net menkiausiais nukrypimas nuo normos gali iššaukti virtinę kitų grįžtamaisiais ryšiais paremtų procesų. Pavyzdžiui, ore, dirvožemyje ir vandenyje pasklidę teršalai tiesiogiai per kvėpavimo takus ir maisto grandines gali patekti į mūsų organizmą, sukelti lėtinius ir ūminius sutrikimus, lemti prastą savijautą ir emocinę būseną. Taip pat, dėl taršos nyksta biologinė įvairovė, kuri atlieka tam tikras funkcijas, o šių funkcijų praradimas daro įtaką mūsų gyvenimo kokybei“, – atkreipdamas dėmesį į švarios aplinkos svarbą kalba „Biovala“ vadovas, VDU ŽŪA aplinkos inžinerijos mokslų daktaras M. Rubežius.

Pašnekovas pastebi, kad problemų ir jų sprendimų būdų yra daug: „Kiekvienu atveju įsigiliname į konkrečią situaciją ir su klientu komunikuojame mokslu pagrįstais faktais, spręsdami problemas pasitelkiame per ilgus metus įgytas kompetencijas, o jeigu jų trūksta – pasitelkiame mokslą, kad jas įgytume“. 

Fitovalymas – dirvožemio struktūros bei gyvybingumo atstatymui 

M. Rubežius pasakoja, kad fitovalymo technologija yra paremta unikaliomis augalų savybėmis surinkti teršalus, skatinti jų degradaciją ar transformaciją: „Ši technologija naudojama grunto bei kitų terpių galutiniam išvalymui ir dirvožemio struktūros bei gyvybingumo atstatymui. Pritaikius fitovalymo technologiją galima išvalyti tokias medžiagas kaip chlorinti angliavandeniliai, naftos produktai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, sunkieji metalai, fenoliai, radionuklidai, pesticidai ir kt“.

nuotrauka::1 left

Kaip pagrindinius fitovalymo privalumus, VDU ŽŪA mokslininkas M. Rubežius įvardija galimybę dirvožemį valyti jo buvimo vietoje, nereikia iškasti ir išvežti grunto, todėl mažos darbo, mechanizmų ir energijos sąnaudos, nereikia įrengti valymo aikštelių, nesuardoma dirvožemio ir grunto struktūra, išvalius nereikia spręsti iškasto ir išvalyto grunto tolimesnio panaudojimo problemų.

„Biovalos“ įkūrėjas, dabar dirbantis su dviem kolegomis, atskleidžia, kad fitovalymo sėkmė pirmiausiai priklauso nuo apgalvotos augalų rūšių atrankos. „Augalai pasirenkami atsižvelgiant į aplinkos klimatines sąlygas, toleranciją teršalams, gebėjimą augti prastame dirvožemyje, vegetacijos greitį ir paplitimą Šiaurės Europos regione. Fitovalymui galima pritaikyti mums puikiai pažįstamus augalus, tokius kaip rapsai, kukurūzai, pluoštinės kanapės. Priklausomai nuo dirvožemio taršos pobūdžio, fitoremedijuojančius augalus galima panaudoti gaminant biokurą, biodujas, biodegalus, biologinę anglį, aromatinius aliejus, įvairius pluoštus, įvairių sunkiųjų metalų išgavimui bei dekoratyviniais tikslais“, – pasakoja M. Rubežius.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Tereko“ vykdantysis direktorius: sukūrę inovaciją deficitiniam stiklui ruošiamės trigubam augimui Premium

Kiekviena krizė yra kartu ir galimybė, sako UAB „Terekas“ vykdantysis direktorius Gintautas Maksvytis. Bet...

Pramonė
2022.04.27
Kodėl duomenys yra šių laikų auksas Premium

„Duomenys yra naujas auksas“ arba „duomenys yra nauja nafta“ – tokią frazę turbūt yra girdėjęs daugelis.

Inovacijos
2022.04.26
„GoRamp“ pritraukė 1,5 mln. Eur investiciją, plėsis Vakarų Europoje ir JAV

Transporto užsakymų valdymo startuolis „GoRamp“ pritraukė 1,5 mln. Eur investiciją, kurią planuojama...

Inovacijos
2022.04.26
Telecentrui suteikti tarptautinių standartų sertifikatai

Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentras) informacinių technologijų bei saugumo sistemų valdymui...

Inovacijos
2022.04.26
Žemės ūkio sektoriuje – įkvepianti verslo ir mokslo tyrimų sintezė Verslo tribūna

Šiuolaikiniam žemės ūkio sektoriui vis labiau aktualūs mokslo tyrimų rezultatai, leidžiantys kokybišką derlių...

Išmani Lietuva
2022.04.26
A. Strumskis: kokia šaliai nauda iš vienaragių, ką veikia ir kur investuoja verslo angelai Premium

Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondų“ valdytojas, sako, jog vienaragių atsiradimas yra sveikos šalies...

Inovacijos
2022.04.25
Internetu valdomos biuro erdvės: Lietuvoje įrengtas trečias toks verslo centras Verslo tribūna

Pastarasiais metais sparčiai augant verslo centrų statyboms, biurų modernizavimo sprendimai tapo itin...

Išmani Lietuva
2022.04.22
Miškininkystės sektoriuje – inovacijų ir šiuolaikinių technologijų proveržis Verslo tribūna

Šiuolaikinės technologijos ir inovacijos skverbiasi į visus miškininkystės sektoriaus veiklos procesus – nuo...

Išmani Lietuva
2022.04.22
Mažiau yra daugiau: ar šis posakis galioja renkantis IT tiekėją? Verslo tribūna 1

Jau kurį laiką visose industrijose stebima tendencija mažinti tiekėjų skaičių taip bandant minimalizuoti jų...

Išmani Lietuva
2022.04.21
„Tele2“ pradeda tiekti komercinį šviesolaidinį internetą

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pranešė baigusi šviesolaidinio interneto bandymų etapą – paslauga bus...

Inovacijos
2022.04.19
Lietuvių neuromokslininkų startuoliui „Cambridge Phenotyping“ – 610.000 Eur investicija 1

Lietuvių mokslininkų Julijos Krupič ir Mariaus Baužos UAB „Cambridge Phenotyping“, kurianti tyrimų metu...

Inovacijos
2022.04.19
Į Lietuvą ateina dar viena stambi baltarusiška IT kompanija Premium 3

Registrų centro duomenys rodo, kad UAB „IBA Lithuania“ užregistruota balandžio pradžioje, jos akcininkė yra...

Inovacijos
2022.04.19
„Tesonet“ įkūrėjai vienu vienaragiu neapsiribos – bus dar bent 2 Premium

„Nord Security“ – ne vienintelis iš „Tesonet“ akceleratoriaus išaugęs Lietuvos vienaragis, jų bus ir daugiau,...

Inovacijos
2022.04.15
Šiaulių bankas skolina 18 mln. Eur inovacijų centro statybai

Šiaulių bankas finansuos sostinės Visorių informacinių technologijų parke statomo modernaus inovacijų ir...

Rinkos
2022.04.14
„Kriptokeityklų rojus“ Lietuvoje skatina griežtesnę priežiūrą, tačiau persistengti nesunku Premium

Lietuvoje gausiai kuriantis kriptovaliutų keitykloms, imamasi stiprinti šios veiklos reguliavimą. Baiminamasi...

Rinkos
2022.04.14
IT bendrovė „Raydiant“ Vilniuje atidaro padalinį, planuoja samdyti 130 darbuotojų

JAV bendrovė „Raydiant“, siūlanti programinę įrangą, kuri leidžia valdyti prekybos vietose esančių TV ekranų...

Inovacijos
2022.04.14
Naujojo vienaragio įkūrėjai – apie investiciją, verslą ir nestandartinius sprendimus Premium 3

Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, pirmą išorės investiciją pritraukusios kibernetinio saugumo bendrovės...

Inovacijos
2022.04.14
Kaune – naujas investuotojas

Didžiosios Britanijos garso sistemų kūrėja ir gamintoja „Amina Technologies“ paskelbė apie planus per antrinę...

Pramonė
2022.04.14
Iki 2030 metų Lietuvos startuolių ekosistemą tikimasi išauginti bent 3 kartus

Lietuvos startuolių ekosistemos dalyviai, institucijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Lietuvos...

Inovacijos
2022.04.13
„Telia“ investicijos į varinį tinklą – per 10 mln. Eur

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pranešė užbaigusi ketverius metus trukusį varinio tinklo, kuriuo tiekiamas...

Inovacijos
2022.04.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku