Daiktų internetas Lietuvoje: kada visi kalbėsimės su savo šaldytuvais?

 „Machine to Machine“ arba telemetrijos technologija dar prieš porą dešimtmečių pasiūlė sprendimus įrenginiams keistis informacija. Duomenys yra perduodami laidais arba belaidžiu ryšiu. Ši patobulinta technologija kuo puikiausiai yra naudojama ir dabar. Pavyzdžiui, telemetrijos paslaugų prietaisams stebėti ir valdyti per atstumą besirenkančių verslo klientų skaičius „Bitėje“ nenustoja augti jau ne vienerius metus. Vien praėjusiais metais šias paslaugas naudojančių klientų skaičius išaugo penktadaliu. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad ši technologija davė pradžią daiktų interneto idėjai, kuri yra kur kas platesnė nei telemetrija.  Daiktų interneto terminas atsirado dar 1999 metais, kai britų technologijų pionierius Kevin Ashton įvardijo tai kaip sistemą, kurioje internetas yra prijungtas prie fizinio pasaulio, naudojant įvairius sensorius. Pati idėja skambėjo labai novatoriškai, nes žadėjo tokius protingus įrenginius, kurie gebėtų be pernelyg didelio žmonių indėlio mažinti taršą, spartinti gamybą, taupyti laiką, pinigus ar lengvinti kasdienybę.

Praėjus 20 metų po pirmųjų šios technologijos užuominų pasaulyje, jau spėjome pamatyti ir įsivaizduoti, kokia ta ateitis laukia. Didžiausiose technologijos parodose, kaip „Mobile World Congress“ ar „Consumer Electronics Show“, kasmet atsiranda vis įmantresnių sprendimų. Pavyzdžiui, ši technologija labai dera išmanių namų aplinkoje. Duše nebeteks kaskart švaistyti vandenį, ieškant maloniausios kūnui temperatūros, veidrodžiui galėsime paliepti padidinti apšvietimą namuose ar pagarsinti muziką, o išmanūs puodai patys supras, kada metas nustoti virti makaronus ar bulves. Kita labai aiški kryptis – išmanus miestas. Prie interneto prijungti šulinių dangčiai patys praneš, jei dingo iš gatvės ar buvo nuplauti potvynio, o specialūs įrenginiai patars, kurios parkavimo vietos mieste yra laisvos.

Atrodytų, kad jei jau tokie sprendimai yra siūlomi gamintojų, turbūt tuojau pat visi imsime jais naudotis? Realybė kiek kitokia dėl dviejų pagrindinių kriterijų – techninių galimybių ir pačių žmonių inovacijų naudojimo įpročių.

Nagrinėjant daiktų internetą iš technologinės pusės, dabartiniai tinklo sprendimai negali visiškai užtikrinti efektyvaus šios inovacijos veikimo. Daiktų internetas reikalauja tokio tinklo, kuris galėtų suteikti gerą aprėptį atokiausiose vietose, nedidelius įrengimo kaštus, ilgą baterijos veikimą ir galimybę prijungti šimtus ar tūkstančius įrenginių. Iki šiol, tai praktiškai nebuvo galima padaryti, bet jau artimiausiu metu situacija stipriai pasikeis. „Bitėje“ jau keletą metų kuriame išmanius sprendimus, kurie palengvina žmonių kasdienybę, ir norėdami paspartinti daiktų interneto integraciją Lietuvoje testuojamės naująją „LTE Narrow Band“ tinklo technologiją. Ji išsprendžia visas minėtas ankstesnių tinklo technologijų problemas, o prie interneto prijungti naujus įrenginius klientams bus ne tik patogiau, bet ir efektyviau. Pavyzdžiui, šiuo metu patys bandome šią technologiją elektros ir dujų skaitiklių valdymui, o visu pajėgumu „LTE Narrow Band“ turėtų įsibėgėti per artimiausius kelerius metus.

Antra, ir patys vartotojai, čia daugiausia galime kalbėti apie lietuvius, jau žengia pirmuosius žingsnius išbandydami daiktų internetą. Visai neseniai apklausėme Lietuvos gyventojus apie jų daiktų interneto naudojimo įpročius. Sužinojome, kad vidutiniškai namuose prie interneto yra prijungti 3-4 įrenginiai, iš kurių daiktų interneto srityje populiariausios yra saugumo kameros, elektros lizdai ir orų stotelės.

Šie abu faktoriai rodo, kad daiktų interneto traukinys mūsų šalyje ima įsibėgėti. Atsiradusi technologinė bazė ir vis didėjantis vartotojų susidomėjimas sako, kad palaipsniui judame išmanesnio gyvenimo link. O ir turėtumėme, nes, kaip prognozuoja pasaulinė tyrimų bendrovė „Gartner“, pernai visame pasaulyje buvo naudojama 8 mlrd. daiktų interneto įrenginių, kurių skaičius šiemet išaugs iki 11 milijardų. Kaip interneto atsiradimas tapo savotiška skaitmenine revoliucija, sujungusia duomenis ir žmones, taip ir daiktų internetas žmones suartins su daiktais ir aplinkiniais objektais.