Kas tai? Eksperto įžvalgos

Daiktų internetas Lietuvoje: kada visi kalbėsimės su savo šaldytuvais?

Publikuota: 2018-04-19

Dirbant telekomunikacijų srityje neišvengiamai nuolat susiduriame su vis įdomesnėmis technologijomis. Kai pirmąkart išgirdome apie dirbtinį intelektą, tai atrodė, kaip visai kitas žmonijos etapas, kuriame robotai gebės mokytis kur kas greičiau nei žmonės. Tada daug kam kilo natūralus klausimas: kas tuomet nutiks mums? Tiesa, praėjus kuriam laikui supratome, kad prognozės apie būtent tokią žmonijos pabaigą kol kas tėra mokslinė fantastika, o savo kasdienybėje matome ženkliai paprastesnių ir saugesnių dirbtinio intelekto panaudojimo būdų. Panašią situaciją dabar matome ir kalbėdami apie daiktų internetą.

 „Machine to Machine“ arba telemetrijos technologija dar prieš porą dešimtmečių pasiūlė sprendimus įrenginiams keistis informacija. Duomenys yra perduodami laidais arba belaidžiu ryšiu. Ši patobulinta technologija kuo puikiausiai yra naudojama ir dabar. Pavyzdžiui, telemetrijos paslaugų prietaisams stebėti ir valdyti per atstumą besirenkančių verslo klientų skaičius „Bitėje“ nenustoja augti jau ne vienerius metus. Vien praėjusiais metais šias paslaugas naudojančių klientų skaičius išaugo penktadaliu. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad ši technologija davė pradžią daiktų interneto idėjai, kuri yra kur kas platesnė nei telemetrija.  Daiktų interneto terminas atsirado dar 1999 metais, kai britų technologijų pionierius Kevin Ashton įvardijo tai kaip sistemą, kurioje internetas yra prijungtas prie fizinio pasaulio, naudojant įvairius sensorius. Pati idėja skambėjo labai novatoriškai, nes žadėjo tokius protingus įrenginius, kurie gebėtų be pernelyg didelio žmonių indėlio mažinti taršą, spartinti gamybą, taupyti laiką, pinigus ar lengvinti kasdienybę.

Praėjus 20 metų po pirmųjų šios technologijos užuominų pasaulyje, jau spėjome pamatyti ir įsivaizduoti, kokia ta ateitis laukia. Didžiausiose technologijos parodose, kaip „Mobile World Congress“ ar „Consumer Electronics Show“, kasmet atsiranda vis įmantresnių sprendimų. Pavyzdžiui, ši technologija labai dera išmanių namų aplinkoje. Duše nebeteks kaskart švaistyti vandenį, ieškant maloniausios kūnui temperatūros, veidrodžiui galėsime paliepti padidinti apšvietimą namuose ar pagarsinti muziką, o išmanūs puodai patys supras, kada metas nustoti virti makaronus ar bulves. Kita labai aiški kryptis – išmanus miestas. Prie interneto prijungti šulinių dangčiai patys praneš, jei dingo iš gatvės ar buvo nuplauti potvynio, o specialūs įrenginiai patars, kurios parkavimo vietos mieste yra laisvos.

Atrodytų, kad jei jau tokie sprendimai yra siūlomi gamintojų, turbūt tuojau pat visi imsime jais naudotis? Realybė kiek kitokia dėl dviejų pagrindinių kriterijų – techninių galimybių ir pačių žmonių inovacijų naudojimo įpročių.

Nagrinėjant daiktų internetą iš technologinės pusės, dabartiniai tinklo sprendimai negali visiškai užtikrinti efektyvaus šios inovacijos veikimo. Daiktų internetas reikalauja tokio tinklo, kuris galėtų suteikti gerą aprėptį atokiausiose vietose, nedidelius įrengimo kaštus, ilgą baterijos veikimą ir galimybę prijungti šimtus ar tūkstančius įrenginių. Iki šiol, tai praktiškai nebuvo galima padaryti, bet jau artimiausiu metu situacija stipriai pasikeis. „Bitėje“ jau keletą metų kuriame išmanius sprendimus, kurie palengvina žmonių kasdienybę, ir norėdami paspartinti daiktų interneto integraciją Lietuvoje testuojamės naująją „LTE Narrow Band“ tinklo technologiją. Ji išsprendžia visas minėtas ankstesnių tinklo technologijų problemas, o prie interneto prijungti naujus įrenginius klientams bus ne tik patogiau, bet ir efektyviau. Pavyzdžiui, šiuo metu patys bandome šią technologiją elektros ir dujų skaitiklių valdymui, o visu pajėgumu „LTE Narrow Band“ turėtų įsibėgėti per artimiausius kelerius metus.

Antra, ir patys vartotojai, čia daugiausia galime kalbėti apie lietuvius, jau žengia pirmuosius žingsnius išbandydami daiktų internetą. Visai neseniai apklausėme Lietuvos gyventojus apie jų daiktų interneto naudojimo įpročius. Sužinojome, kad vidutiniškai namuose prie interneto yra prijungti 3-4 įrenginiai, iš kurių daiktų interneto srityje populiariausios yra saugumo kameros, elektros lizdai ir orų stotelės.

Šie abu faktoriai rodo, kad daiktų interneto traukinys mūsų šalyje ima įsibėgėti. Atsiradusi technologinė bazė ir vis didėjantis vartotojų susidomėjimas sako, kad palaipsniui judame išmanesnio gyvenimo link. O ir turėtumėme, nes, kaip prognozuoja pasaulinė tyrimų bendrovė „Gartner“, pernai visame pasaulyje buvo naudojama 8 mlrd. daiktų interneto įrenginių, kurių skaičius šiemet išaugs iki 11 milijardų. Kaip interneto atsiradimas tapo savotiška skaitmenine revoliucija, sujungusia duomenis ir žmones, taip ir daiktų internetas žmones suartins su daiktais ir aplinkiniais objektais.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seimas parlamentarams iš „Telios“ nupirko 180 „prekybos terminalų“ Premium 3

Beveik tris Seimo kadencijas atlaikiusius posėdžių salės „IBM ThinkPad X60“ kompiuterius „Telia“, kuri...

Paslaugos
2019.11.22
„Agaras“ gamybos atliekas paverčia šiluma ir elektra Verslo tribūna

Pasaulyje vykstant diskusijoms dėl klimato kaitos ir aplinkos tausojimo UAB „Agaras“, siekdama mažinti įmonės...

Išmani Lietuva
2019.11.21
Biurų darbuotojus sportuoti skatinantis „OnePass“ pritraukė 160.000 Eur investiciją 1

Viena narystė – visi sporto klubai. Tokią idėją siekiantis įgyvendinti startuolis „OnePass“ (UAB „Sporto...

Paslaugos
2019.11.21
Lietuvos lazerių įmonės žengia gilyn į pramonės sektorių Premium 2

Pastarosiomis dienomis kelios Lietuvos lazerių bendrovės pranešė apie bebaigiamus pramoninių inovacijų...

Technologijos
2019.11.21
Kuo nustebins „Fintech Inn 2019“? Verslo tribūna 3

Lapkričio 27–28 d. Vilniuje ketvirtus metus iš eilės vyks didžiausia Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse...

Išmani Lietuva
2019.11.21
Vilniaus universitete bus dėstoma kibernetinė sauga

Vilniaus universitetas (VU), bendradarbiaudamas su Izraelio kibernetinio saugumo bendrove „Check Point“,...

Paslaugos
2019.11.20
Apžvalga: Lietuvos startuolių ekosistema auga sparčiau už latvių ir estų

Tarp 3 Baltijos šalių Lietuvoje rizikos kapitalo investicijų augimas yra didžiausias – Estiją lenkiame 47%, o...

Paslaugos
2019.11.20
Į kokias „Office 365“ programas pataria atkreipti dėmesį IT sprendimų kūrėjai? Verslo tribūna

Dalis aplikacijų, įeinančių į „Microsoft Office 365“ paslaugas, gerai pažįstamos iš klasikinės darbo vietos...

Išmani Lietuva
2019.11.20
„Proptech“ startuolis iš „70Ventures“ pritraukė 300.000 Eur investiciją  2

Lietuvoje įkurtas nekilnojamojo turto technologijų (angl. property technology, proptech) startuolis „uNTu“...

Statyba ir NT
2019.11.19
„Debesys“ ir valstybė: JEDI kontrakto patirtis Verslo tribūna

Prieš metus, pirmą kartą rašydamas apie jau tuomet garsiai aptarinėjamus JAV Gynybos departamento (Pentagono)...

Išmani Lietuva
2019.11.18
Klasteriai: nuo nacionalinio link tarptautinio bendradarbiavimo Verslo tribūna

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 50 klasterių, o  Europos klasterių analizės sekretoriatas (ESCA)...

Išmani Lietuva
2019.11.15
Papildytosios realybės akiniai grįžta, bet tik į verslo sektorių Premium

Kartu su pirma „Google Glass“ versija prieš keletą metų vos nenumirusi papildytosios realybės akinių...

Technologijos
2019.11.14
Brolių Steponavičių spektroskopų gamybos „Sprana“ pritraukė 0,6 mln. investiciją Premium

Rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“ investavo 570.000 Eur į brolių Mindaugo ir Raimundo Steponavičių...

Technologijos
2019.11.14
„Altechna R&D“ vairą iš Alfredo Šlekio perima Martynas Mažeika

Lazerių bendrovė „Altechna R&D“, veikianti su prekės ženklu „Workshop of Photonics“, turi naują vadovą.

Paslaugos
2019.11.11
Aviacijos technologijų išradimai sudomino ir kariuomenę, ir verslą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) mokslininkai,...

Technologijos
2019.11.11
„Baltic Amadeus“ trijų ketvirčių rezultatai žada rekordines metų pajamas 1

Per tris šių metų ketvirčius IT sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ pajamos perkopė 8 mln. Eur ir buvo 80%...

Paslaugos
2019.11.11
„SAI Global“ atidaro Kompetencijų centrą Vilniuje

Tarptautinė integruotus rizikos valdymo sprendimus ir turto valdymo paslaugas teikianti kompanija „SAI...

Paslaugos
2019.11.11
Dr. G. Buračas: dirbtinio intelekto nereikia bijoti  Premium

Daktaras Giedrius Buračas gyvena ir dirba Jungtinėse Valstijose. Jis vadovauja JAV gynybos departamento...

Verslo klasė
2019.11.10
Moterys „fintech“ labirintuose: iššūkiai ir perspektyvos Verslo tribūna

Finansinių technologijų sektorius – pasaulyje sparčiai auganti verslo niša, kasmet pritraukianti gausias...

Išmani Lietuva
2019.11.07
„HumansApp“ keičia pavadinimą į „Qoorio“ 5

Žinių dalijimosi programėlė „HumansApp“ tampa „Qoorio“. Šiemet pritraukę 540.000 Eur investiciją produkto...

Paslaugos
2019.11.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau