AB „Agathum" investavimo strategija: plati diversifikacija ir mažai vietos ETF'ams

Kaune įsikūrusi AB „Agathum" visų pirma orientuojasi į nekilnojamojo turto (NT) investicijas – šiuo metu bendrovė valdo 9 nekilnojamojo turto objektus visoje Lietuvoje. Tačiau ji taip pat valdo ir savo daugiau nei 4 mln. Eur vertės vertybinių popierių (VP) portfelį, yra investavusi į daugiau kaip 300 įmonių akcijas.

Kiek pozicijų įsidėti į portfelį

Algirdas Pukis, bendrovės vadovas, prisimena „Oskaro" laureato, scenaristo Williamo Goldmano įžvalgą: „Niekas nieko nežino – nė vienas žmogus kino industrijoje negali būti tikras, kas suveiks. Kiekvieną kartą tai tėra spėjimas ir, jei pasiseka, pagrįstas žiniomis." Atsižvelgdama į tai, bendrovė „Agathum" savo investicijas išskaido kuo plačiau.

„Investuotojai dažnai renkasi koncentruotą strategiją ir apsiriboja 5–10 portfelio pozicijų, geriausiu atveju 20–30, – pažymi A. Pukis. – Tačiau investavus tik į kelias pozicijas, portfelio svyravimai tampa ženkliai didesni nei rinkos ir, jei nesate ateivis iš kitos planetos su antgamtine psichika, neišvengiamai patirsite daugiau psichologinio diskomforto". Jis cituoja ir žymaus psichologo, elgesio ekonomikos pradininko Danielio Kahnemano teiginį, kad skausmas dėl nuostolių yra dvigubai stipresnis už malonumą, patiriamą įgyjant tokio pat dydžio pelną.

Investuotojai į akcijas susiduria su dviejų rūšių rizikomis: sistemine (bendro akcijų kritimo) ir nesistemine, kylančia iš konkrečios bendrovės verslo pobūdžio bei jai tenkančių individualių iššūkių. Nesisteminę riziką galima reikšmingai sumažinti investuojant į didesnį skaičių bendrovių, o sisteminės rizikos neįmanoma išvengti net ir turint daug pozicijų.

Po platųjį pasaulį

„Mūsų įsitikinimu, investicijas būtina plačiai išskaidyti geografiškai – į Baltijos rinkas, kitą Europos dalį, Azijos šalis, Lotynų Ameriką, JAV ir net labiau egzotiškas besivystančias rinkas, – apie investavimo strategiją pasakoja A. Pukis. – Svarbu nebijoti tam tikrų sektorių ar regionų bei investuoti į įvairaus dydžio įmones – nuo itin stambių iki smulkių."

AB „Agathum" mieliau investuoja į mažesnės kapitalizacijos bendroves – kuo kapitalizacija mažesnė, tuo geriau. Nors yra investavusi ir į tokius rinkos gigantus kaip „Meta" (kapitalizacija 1,4 trln. JAV dolerių), „Berkshire Hathaway" (kapitalizacija 1 trln. JAV dolerių) ar „Netflix" (kapitalizacija 380 mlrd. JAV dolerių).

Paklaustas, ką bendrovė praranda dėl tokios plačios diversifikacijos, A. Pukis atsako, jog „labai nedaug."

„Teoriškai, didinant pozicijų skaičių, rizika mažėja, o tikėtina grąža išlieka panaši. Ne veltui diversifikacija vadinama vieninteliais nemokamais pietumis investavimo pasaulyje," – dėsto AB „Agathum" vadovas. „Dar vienas privalumas: galima būti agresyvesniam su individualiomis pozicijomis, jei grąžos ir rizikos santykis yra priimtinas, o tai potencialiai gali net padidinti viso portfelio grąžą."

Jei investuotojas turi tik penkias pozicijas, jis privalo būti labai atsargus su kiekviena iš jų, net jei pastebi pelningą galimybę, nes tos vienos akcijos kritimo rizika visam portfeliui yra pernelyg didelė.

Kodėl privengia ETF

Dauguma indeksinių fondų ar ETF (angl. Exchange Traded Fund) paskirsto lėšas priklausomai nuo įmonės kapitalizacijos rinkoje. Šie fondai nekreipia jokio dėmesio į įmonės buhalterinę vertę, pelno maržas, nuosavo kapitalo grąžą ar apyvartos augimą.

„Pirkdami indeksinį fondą ar ETF, daugiausia įsigyjate didžiausių, potencialiai labiausiai įvertintų bei, tikėtina, pervertintų kompanijų akcijų. Be to, dauguma šių plačiai diversifikuotų fondų turi didžiausią poziciją JAV rinkoje, kuri šiuo metu yra maždaug dvigubai brangesnė nei Europos rinka ir trigubai brangesnė nei besivystančios rinkos, lyginant, kiek įmonių pelno gaunate investavę tą pačią sumą", – aiškina A. Pukis.

Dar viena indeksinių fondų problema – daugumos mažesnių kompanijų išvis nėra indeksų sudėtyje dėl paties įmonių dydžio ir nepakankamo jų likvidumo.

„Ištisos šalys ir, spėju, ne mažiau kaip 80% visų pasaulyje kotiruojamų bendrovių yra neįtrauktos į indeksų sudėtį. Vargu ar surasite bent vieną Lietuvos bendrovę kuriame nors iš plačiai diversifikuotų indeksinių fondų", – svarsto AB „Agathum" vadovas.

Tuo tarpu 10 didžiausių JAV bendrovių (8 iš jų yra technologijų sektoriuje) sudaro beveik 40% pagrindinių JAV indeksų. Tai reiškia, kad apie 40 centų iš investuoto euro yra nukreipiama būtent į šias 10 kompanijų.

„Kaip vieną iš pavyzdžių galime pateikti Šiaulių banką – mums jis su kainos ir pelno vienai akcijai (P/E) rodikliu 6,3 ir 15% vidutiniu apyvartos augimu paskutinius 10 metų atrodo žymiai patrauklesnis nei „Apple", kurios P/E rodiklis yra 35. Tačiau jūs negausite jokios pozicijos Šiaulių banke – vienoje likvidžiausių akcijų Baltijos rinkose – pirkdami indeksinius fondus, jau nekalbant apie dar mažesnes ir mažiau likvidžias bendroves", – pažymi A. Pukis.

Net tie ETF'ai, kurie seka mažos kapitalizacijos bendrovių indeksus, investuoja į santykinai dideles bendroves. Pavyzdžiui, didžiausio JAV mažų bendrovių ETF'o – „iShares Core S&P Small-Cap ETF" (IJR) vidutinė portfelio bendrovės kapitalizacija siekia 2,5 mlrd. dolerių, kai tuo tarpu didžiausios Lietuvoje listinguotos bendrovės „Ignitis" rinkos vertė nesiekia net 1,4 mlrd. Eur. Net ir taip vadinami micro-cap kategorijos fondai, tokie kaip „iShares Micro-Cap ETF" (IWC), kurie seka Russell Microcap indeksą, investuoja į bendroves, kurių vidutinė kapitalizacija siekia 800–900 mln. JAV dolerių – tai Baltijos rinkoje būtų laikoma didele kapitalizacija. Beje, tas pats Šiaulių bankas (trečia didžiausia Lietuvos biržoje kotiruojama bendrovė), kurio rinkos vertė siekia apie 600 mln. Eur ir kuris yra vienas didžiausių Baltijos rinkos dalyvių, JAV kontekste būtų priskirtas „micro-cap" kategorijai.

Lyg pirktų įmonės kontrolę

Spręsdama, į kurią įmonę investuoti, AB „Agathum" viešai kotiruojamas įmonių akcijas vertina tokiu principu, lyg ketintų įsigyti visą įmonę. Investuotojai siekia, kad jiems būtų priimtinas pats verslo modelis ir kad jis būtų parduodamas už patrauklią kainą.

„Mes neperkame akcijų tikėdamiesi trumpalaikio jų kainų kilimo. Jei po mūsų pirkimų akcijos kaina krenta, bet šių įmonių veiklos rezultatai ir toliau išlieka patenkinami, mes, esant progai, džiaugiamės galimybe įsigyti dar didesnę kompanijos dalį už tą pačią pinigų sumą", – dėsto A. Pukis.

Mažos bendrovių dalys vertybinių popierių rinkose dažnai parduodamos su didelėmis nuolaidomis, lyginant su kainomis, kurias reikėtų mokėti už visą verslą. Tapusi smulkiaisiais šių įmonių akcininkais, AB „Agathum" tikisi, kad geri įmonių veiklos rezultatai ilgainiui virs gerais akcijų rinkos vertės rezultatais visiems savininkams – tiek smulkiesiems, tiek stambiesiems, turintiems įmonės kontrolę.