Kinijos „Baidu“ tikina, kad jos naujasis modelis gali konkuruoti su „ChatGPT“
Kaip rašo „Reuters“, Robinas Li, „Baidu“ generalinis direktorius, pristatydamas „Ernie 4.0“, daugiausia dėmesio skyrė modelio atminties galimybėms. Jis taip pat parodė, kaip „Ernie 4.0“ realiuoju laiku rašo kovos menų romaną, kuria reklaminius plakatus ir vaizdo įrašus.
Didžiausios Kinijos interneto paieškos sistemos savininkė „Baidu“ yra DI modelių lyderė Kinijoje, bendrovė siekia savo veiklą nuo internetinės rinkodaros pakreipti link gilesnių technologijų ir pastaraisiais metais į DI tyrimus investavo milijardus USD.
Tačiau analitikams tai nepadarė įspūdžio. Pramonės konsultacijų bendrovės IDC analitikas Lu Yanxia „Reuters“ teigė, kad „Ernie 4.0“ pristatyme, palyginti su ankstesne versija, trūko svarbiausių akcentų – nėra aišku, kokie modelio patobulinimai.
Rytinės prekybos metu „Baidu“ Honkongo akcijos atpigo 1,32%, o platesnio „Hang Seng“ indekso vertė padidėjo 0,7%.
DI lenktynės
Tai jau ne pirmas abejonių keliantis „Baidu“ produktas. Kovą įmonė pristatė pokalbių robotą „ErnieBot“, tačiau investuotojams teko nusivilti, nes jiems buvo parodytos tik iš anksto įrašytos demonstracijos.
Rugpjūtį „Baidu“ buvo viena iš kelių įmonių, gavusių vyriausybės leidimą viešai skelbti dirbtinio intelekto produktus. Anot „Baidu“ vyriausiojo technologijų vadovo Wango Haifengo, nuo sistemos „Ernie“ paleidimo programa surinko 45 mln. vartotojų.
Kinija šiuo metu turi bent 130 didžiųjų kalbos modelių (LLM), kurie sudaro 40% visų pasaulio modelių ir atsilieka tik nuo 50% dalį turinčių Jungtinių Valstijų, rodo brokerių bendrovės CLSA duomenys.
Praėjusią savaitę Pekinas paskelbė siūlomus saugumo reikalavimus įmonėms, teikiančioms technologijomis paremtas paslaugas. Tarp jų – juodasis sąrašas šaltinių, kurie negali būti naudojami DI modeliams mokyti.
VŽ rašė, kad susidomėjimas didžiųjų kalbos modelių (angl. Large language models, LLM) pagrindu sukurtais chatbotais ir jų galimybėmis smarkiai išaugo 2022 m. pabaigoje, „OpenAI“ pademonstravus „ChatGPT“.
„Microsoft“ 1 mlrd. USD į „OpenAI“ investavo dar 2019 m., o šių metų pradžioje patvirtino apie dar vieną investiciją. Nors kompanija oficialiai investuojamos sumos neskelbia, „Bloomberg“ duomenimis, ji turėtų siekti apie 10 mlrd. USD. Tiesa, vasarą „ChatGPT“ naudotojų srautas buvo itin sumažėjęs, tačiau tikėtina, kad dėl mokslo metų atostogų. Rudenį vėl matomas srauto pakilimas.
Nuo to laiko savo generatyvinio DI modelį „Bard“ pristatė ir kita JAV technologijų milžinė „Google“. Savo produktą turi ir IBM, jos generatyvinis DI vadinasi „WatsonX“. Balandį apie savąjį pokalbių roboto „ChatGPT“ konkurentą „Tongiy Qianwen“ paskelbė ir kita Kinijos bendrovė „Alibaba“.
