Keičiasi AB įstatymas – mažės UAB įstatinis kapitalas, laisvės akcijų klasių reguliavimas
„Vienas svarbiausių įstatymo pakeitimų yra galimybė bendrovėms leisti skirtingų klasių akcijas – investuotojai patys galės apsispręsti dėl konkrečių akcijų klasių poreikio. Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai atlieps verslo, ypač kuriančio aukštą pridėtinę vertę, poreikius ir, padės pritraukti naujų investicijų“, – pranešime cituojama Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Įstatymo pakeitimais iš esmės liberalizuotas akcijų klasių teisinis reguliavimas. Taip pat atsisakyta griežto privilegijuotųjų akcijų ribos įstatiniame kapitale reguliavimo, o privilegijuotosios akcijos be balso teisės galės sudaryti ne didesnę kaip 1/2 įstatinio kapitalo dalies, rašoma pakeitimus inicijavusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Iki šiol maksimali privilegijuotųjų akcijų dalis įstatiniame kapitale buvo 1/3.
Įstatymo pakeitimais taip pat detaliau apibrėžiamos sąlygos, kaip organizuoti nuotolinius visuotinius akcininkų susirinkimus (VAS) elektroninių ryšių priemonėmis. Nuo šiol nuotoliniu būdu leidžiama balsuoti tuomet, kai to pareikalaus akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų VAS.
Statistika rodo, kad 76,5% per pastaruosius 3 metus įsteigtų UAB pasirinko minimalų įstatinį kapitalą, todėl, siekiant palengvinti verslo pradžią, nustatytas mažesnis įstatinio kapitalo reikalavimas steigiant UAB. Nuo 2023 m. gegužės steigiamoms UAB minimalus įstatinis kapitalas sieks 1.000 Eur vietoj iki šiol buvusio 2.500 Eur.
VŽ rašė, kad šį projektą rinkos dalyviai iš esmės teigė vertinantys palankiai, tačiau atkreipė dėmesį, kad dalis verslui svarbių nuostatų jame dar neatliepta.
Lietuvos AB įstatymas buvo priimtas prieš du dešimtmečius, ir neatitiko šios dienos verslo poreikių. Sena teisinė bazė veiklą ypač apsunkino jaunoms, sparčiai augančioms technologijų įmonėms.
