Senas įstatymas potencialius Lietuvos vienaragius verčia įmones steigti užsienyje

„Trafi“ biuras. Martynas Gudonavičius, bendrovės vadovas, sako, kad 2015 m. bendrovei derantis dėl 6,5 mln. USD investicijos reikėjo rinktis - arba įsteigti įmonę Jungtinėje Karalystėje, arba atsisakyti investicijos. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Prieš keletą dešimtmečių priimtas ir pasaulinės praktikos neatitinkantis Akcinių bendrovių (AB) įstatymas daliai jaunų technologijų įmonių kelia dilemą – gauti solidžią investiciją ir įmonę registruoti užsienyje arba vykdyti veiklą Lietuvoje be rizikos kapitalo pinigų. Rinkos dalyviai sutinka, kad įstatymą būtina keisti, tačiau verslas ir Lietuvos bankas (LB) mato skirtingą pokyčių įgyvendinimo kelią.

Akcinių bendrovių (AB) įstatymas, pasak rinkos dalyvių, neatitinka Vakarų šalių ir šiuolaikinės teisės standartų.
„Ondato“, „Trafi“ įmones įsteigė užsienyje, nes to reikalavo Lietuvos teisine sistema nepasitikintys investuotojai.
Užsienio rizikos kapitalui kliūva tai, kad įstatymas nenumato galimybės leisti norimų akcijų klasių, kad direktoriui suteikiami per dideli įgaliojimai ir pan.
Šalies įmonėms įsteigus padalinius užsienyje, mažiau pajamų gauna valstybė, didėja sąnaudos verslui.
Lietuvos banko teigimu, AB įstatymą reikia keisti iš esmės.

Dabartinis AB įstatymas priimtas 2001 m., o esminių pakeitimų, kaip pažymi teisininkai, jame nebuvo. Vienas pagrindinių šalies startuolių ir rizikos kapitalo asociacijų siūlomų pakeitimų – vadovautis vakarietiška praktika ir sudaryti galimybes įmonėms leisti norimas akcijų klases.