Kodėl beveik 70 proc. šalies darbuotojų negali pasiekti maksimalaus efektyvumo? Atsakymas slypi laisvėje rinktis technologijas
Lietuvoje šiemet atliktas tyrimas atskleidžia paradoksalią situaciją šalies darbo rinkoje: net 68 proc. darbuotojų negali rinktis savo darbo įrenginių ir darbui naudoja tai, ką priskiria organizacijos IT padalinys. Vos vienas iš dvidešimties darbuotojų gali pasirinkti darbui skirto kompiuterio gamintoją.
„Tokia statistika kelia esminį klausimą: jei darbuotojas negali pasirinkti darbo įrankio, kuris jam yra patogiausias ir efektyviausias, ar tokio darbuotojo produktyvumas yra maksimalus?“ – atkreipia dėmesį „iDeal“ Verslo klientų skyriaus vadovė Ieva Junokė.
Pasak jos, šis klausimas turėtų būti esminis kiekvienam vadovui, kadangi netinkamai parinkti įrankiai ne tik lėtina darbą ir didina darbuotojų nepasitenkinimą, bet ir tiesiogiai lemia prarastą laiką bei finansinius išteklius. Kai darbuotojai priversti dirbti su įrankiais, kurie nėra intuityvūs ar patikimi, jie gaišta brangias valandas spręsdami technines problemas, užuot sutelkę dėmesį į pagrindines užduotis. Tai reiškia, kad įmonė ne tik nepasiekia savo produktyvumo potencialo, bet ir patiria didesnes veiklos sąnaudas.
„Leisdami darbuotojams rinktis, suteikiame jiems galimybę dirbti sparčiau ir efektyviau, tiesiogiai didindami įmonės konkurencingumą“, – pažymi I. Junokė.
Dažniausias pasirinkimas – „Mac“
Tyrimo rezultatai atskleidžia aiškų darbuotojų prioritetą: jei galėtų rinktis, kas penktas specialistas pasirinktų „Mac“ kompiuterius – daugiau nei bet kurį kitą gamintoją.
Dar įspūdingesnė statistika atsiskleidžia analizuojant pasirinkimo motyvus. Net 63 proc. darbuotojų, pageidaujančių rinktis „Apple“ produktus, kaip pagrindinį veiksnį nurodo kokybę. Patikimumas ir dizainas taip pat užima aukštas pozicijas prioritetų sąraše (atitinkamai 53 ir 47 proc.). Be to, apklausos dalyviai, nurodę, kad turėdami galimybę rinktųsi „Mac“ kompiuterius, dažniau nei kitų gamintojų gerbėjai minėjo programinės įrangos kokybę ir patikimumą.
„Darbuotojų pasirinkimai atskleidžia fundamentalų poslinkį – šiuolaikiniai specialistai ieško ne tik funkcionalių, bet ir patikimų bei intuityvių darbo įrankių, padedančių maksimaliai padidinti produktyvumą ir darbo kokybę“, – sako I. Junokė.
Daugiau lankstumo – didesnis produktyvumas
Šią įžvalgą patvirtina ir tyrimo duomenys. Net 39 proc. respondentų teigia, kad galimybė rinktis darbo įrenginius tiesiogiai didintų jų produktyvumą. Dar 12 proc. nurodo, kad turėdami tokią galimybę jaustųsi labiau vertinami ir motyvuoti.
Be to, beveik kas trečias specialistas labiau susidomėtų darbo pasiūlymu, jei jame būtų paminėta galimybė rinktis technologinius įrenginius.
„Organizacijos turėtų atkreipti dėmesį į šį aspektą, kadangi technologijų laisvė formuoja ne tik darbo procesus, bet ir talentų pritraukimo strategijas, o tai ypač aktualu aukštos kvalifikacijos specialistų srityse, kur konkurencija dėl talentų itin intensyvi. Kai organizacija suteikia darbuotojui galimybę rinktis įrankius, ji investuoja ne į technologijas, o į žmogų. Tai formuoja pasitikėjimo kultūrą ir rodo, kad darbuotojas yra vertinamas kaip ekspertas, galintis priimti sprendimus“, – tyrimo duomenis analizuoja I. Junokė.
Pranašumas konkurencinėje kovoje
„iDeal“ Verslo klientų skyriaus vadovė pažymi, kad tyrimo duomenys rodo, kaip keičiasi darbuotojų lūkesčiai – jie nori ne standartizuotų sprendimų, o personalizuotos darbo aplinkos. Šis pokytis ypač paveiks tuos sektorius, kur specialistų autonomija ir komfortas tiesiogiai daro poveikį rezultatams.
Galų gale, kai darbuotojai jaučiasi girdimi ir įtraukti į sprendimų priėmimą, jie tampa ne tik efektyvesni, bet ir lojalesni organizacijai.
„Jaunosios kartos specialistai technologijų laisvę vertina kaip darbo kultūros brandos rodiklį. Todėl organizacijos, kurios šiandien investuoja į lankstų technologijų modelį, rytoj turės konkurencinį pranašumą talentų rinkoje“, – neabejoja I. Junokė.
Šių metų sausio-vasario mėnesį „iDeal LT“ užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentų nuo 18 iki 65 metų, dirbančių bet kurios grandies samdomo vadovo, specialisto ar tarnautojo pozicijoje.
