Estijos startuoliai 2024 m. plaukė prieš neigiamą ekonominę srovę

Baltijos šalys. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Visų trijų Baltijos šalių startuolių ekosistemose šiemet stebėtos gana panašios tendencijos – investicijų ir Lietuvoje, ir Estijoje, tiesa nuo gerokai mažesnės bazės augantys latviai šiemet jų priskaičiuoja daugiau. Lietuvoje ir Estijoje sumažėjusį užsienio investuotojų aktyvumą, kiek galėjo, tiek kompensuoti bandė vietiniai.

VŽ rašė apie sumažėjusias investicijas Lietuvoje, šiemet – jos, rizikos kapitalo bendrovių, „Startup Lithuania“ ir ekosistemos dalyvių kaupiamais duomenimis, buvo daugiau nei 3 kartus mažesnės, nei 2023-aisiais. Pastarieji pasižymėjo dviem 100 mln. USD raundais, kuriuos pritraukė „Nord Security“ ir „PVcase“.

Šiemet didžiausia investicija – 20 mln. Eur, kuriuos pritraukė naudotų automobilių detalių e. prekyvietę vystanti bendrovė „Ovoko“, turinti sąsajų su pirmuoju lietuvišku vienaragiu „Vinted“.

Kiek didesnėmis investicijomis išsiskyrė ekosistemos senbuviai, pinigų perlaidų bendrovė „TransferGo“, kuri pritraukė 10 mln. USD (9,5 mln. Eur) iš Taivano rizikos kapitalo fondų valdytojos „Taiwania Capital“, didesnėmis investicijomis taip pat išsiskyrė pora lietuviškų giliųjų technologijų startuolių.

Tuo metu estiškų startuolių pritrauktos investicijos taip pat krito, tiesa, gerokai mažiau, nei Lietuvoje – per metus jie pritraukė 346,5 mln. Eur investicijų, arba 18% mažiau, nei per 2023 m.

Užsienio kapitalo dalies sumažėjimas taip pat stebimas ir Estijoje – vietiniai fondai ir verslo angelai šiemet investavo 21,2% visos pritrauktos sumos, kas yra didžiausia dalis nuo pat 2013 m.

Tuo metu Latvijos startuolių ekosistemos koordinatorė „Startin.LV“ šiemet priskaičiuoja kone dvigubai daugiau investicijų, nei pernai (38,9 mln. Eur prieš 19,8 mln. Eur).

Rekordininkai – robotų kūrėjai

Didžiausią investiciją tarp estiškų startuolių šiemet gavo robotikos technologijų bendrovė „Starship Technologies“ – nors jos pagrindinė būstinė yra San Fransiske, JAV, savo esme ji yra estiška kompanija, nes iš šios šalies yra kilę jos įkūrėjai, produktai taip pat kuriami ir vystomi Taline.

„Starship Technologies“ šių metų pavasarį plėtrai pritraukė 90 mln. USD, Šios kompanijos produktas – prekes į namus autonomiškai pristatantys robotai, išpopuliarėję JAV universitetuose, o dabar šis startuolis plečiasi į kitas šalis, tarp jų – į Suomiją.

„Starship“ yra vienas iš sėkmingų antros ar net trečios kartos įkūrėjų estiškų startuolių – šia bendrovę 2014 m. įsteigė Janusas Friisas ir Ahti Heinla, buvę „Skype“ įkūrėjų komandos nariai.

25 mln. USD investicija metų pradžioje driokstelėjo finansų technologijų startuolis „Tuum“, vystantis kritinės bankų infrastruktūros (angl. core banking) platforma, kuri įgalina bankus bei „fintechus“ bei ne finansų paslaugų kompanijas klientams greičiau paleisti įvairius finansinius bei mokėjimų sprendimus.

Pagrindiniu raundo investuotoju buvo „CommerzVentures“, Vokietijos rizikos kapitalo fondų valdytoja, taip pat dalyvavo Austrijos „Speedinvest“, anksčiau investavusi ir į startuolius Lietuvoje.

VŽ šiemet ne kartą rašė apie Estijos ekonomines problemas, visgi šios šalies startuolių ekosistema, kuri, atsižvelgiant į jos nedidelį svorį pagal gyventojų skaičių, yra viena stipriausių visame pasaulyje.

Pavyzdžiui, pirmąjį 2024 m. pusmetį Estijos startuoliai bendrai sugeneravo 1,69 mlrd. Eur pajamų, 11% daugiau, nei per tą patį laikotarpį 2023 m., kai tuo metu visų kitų mokesčius Estijoje mokančių juridinių asmenų pajamos per tą patį laikotarpį susitraukė 4%, rodo šalies mokesčių ir muitų tarnybos duomenys.

Didysis susijungimas

Tuo metu Latvija, kaip įprasta, liko trečioje vietoje tarp visų Baltijos šalių pagal jos startuolių pritrauktas investicijas.

Kaimyninėje šalyje nė vienas startuolis šiemet nepritraukė didesnės nei 10 mln. Eur investicijos, tačiau tai nereiškia, kad Latvijos ekosistemoje nebūta didelių naujienų.

Rudenį paskelbta apie didžiąsias Latvijos startuolių jungtuves – viena kompanija tampa pirmasis ir kol kas vienintelis latviškas vienaragis, užsakomosios spaudos sprendimus siūlantis „Printful“, bei panašia veikla užsiimantis „Printify“, iki tol konkuravęs su „Printful“ bei pats neslėpęs ambicijų ateityje pasiekti vienaragio įvertį.

Kaip tuomet rašė VŽ, paskutines stambias išorės investicijas abi latviškos kompanijos pritraukinėjo dar 2021 m., tačiau jų vadovai neigia, kad susijungimas susijęs su pablogėjusia investicijų pritraukimo aplinka.

Štai Alexas Saltonstallis, „Printify“ vadovas, VŽ aiškino, kad sinergija tarp kompanijų kyla iš jų skirtumų, kaip bendrovės kuria ir pristato savo produktus.

Pavyzdžiui, „Printful“ produktus gamina patys, todėl šie pajėgumai galės būti pasiūlyti ir „Printify“, valdančios platformą, bet ne užsakymų vykdymo centrus, klientams.

„Taip pat manome, kad sujungę savo išteklius galėsime paskatinti inovacijas. Abi įmonės turi talentingas technologijų komandas, kurios iki šiol daug laiko praleido konkuruodamos tarpusavyje“, – sako jis.