2024 m. startuolių investicijos: jei ne „Ovoko“, būtų liūdnoka

Mažėjimo tendencija stebima jau nuo pat 2021 m., kai buvo viršyti iki tol egzistavę rekordai. Startuolių ekosistemos dalyvių, rizikos kapitalo bendrovių ir „Startup Lithuania“ kaupiami ir atnaujinami duomenys rodo, kad iki 2024 m. gruodžio 16 d. lietuviški startuoliai šiemet buvo pritraukę 85,6 mln. Eur, o pernai suma sudarė 273,7 mln. Eur.

Praėjusiais metais ekosistemą sudrebino du sandoriai, kurie yra didesni už visų startuolių šiemet bendrai pritrauktą sumą. Tai – 100 mln. USD investicijos, kurias pritraukė „PVcase“ ir „Nord Security“.

Šiemet Lietuva jau nematė nieko panašaus, o didžiausią sandorį užfiksavo 20 mln. Eur rugsėjo pabaigoje pritraukusi „Ovoko“, internetinę naudotų automobilių detalių prekyvietę vystantis ir sąsajų su „Vinted“ turintis startuolis.

Investicijų dinamika šiais metais iš tiesų buvo išskirtinė, nes Lietuvos rizikos kapitalo fondų ir verslo angelų investuota suma ir bendras sandorių skaičius buvo didesni nei pernai (žr. infografiką žemiau).  

Užsienio investuotojai atsitraukė, dėl to trūko itin stambių raundų, kuriais pasižymėjo 2019–2023 m. laikotarpis.

Gintarė Verbickaitė, startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė, komentuoja, kad investicijų susitraukimas – pasaulinė tendencija, kuri matoma ir Lietuvoje.

„2023 m. mums buvo labai sėkmingi, buvo pritraukta stambių investicijų, todėl (sumažėjimas – VŽ) turbūt yra natūralu, nes rinka nedidelė, įmonių skaičius ir jų augimas nėra toks, kad kiekvienais metais galėtume džiaugtis didelėmis investicijomis“, – VŽ podkaste sakė G. Verbickaitė.

Taigi, kol užsienio investuotojai yra mažiau aktyvūs, rankoves pasiraitė ir į darbus kibo suaktyvėję vietos fondai. Štai „Practica Capital“ metų pradžioje užbaigė 80 mln. Eur vertės fondo platinimą, su kuriuo dalyvavo keliuose į TOP 10 metų investicijų patenkančiuose raunduose.

Tarp aktyviausių ekosistemos vardų staigiai įsiveržė ir verslo angelų sindikatas NGL, įkurtas buvusio Lietuvos verslo angelų asociacijos „LitBAN“ vadovo Justino Pašio. Šis sindikatas dalyvavo ne tik smulkesniuose, bet ir kai kuriuose iš didžiausių metų raundų, pavyzdžiui, 3,2 mln. Eur „Unmanned Defense Systems“ ar 3 mln. Eur „Ligence“ investicijų pritraukimuose.

Tad bendrai šiemet viešai paskelbtų sandorių netgi priskaičiuota daugiau nei pernai (38 ir 28), tačiau aktyvumą lėmė būtent vietos investuotojai, kurie nėra pakankamai dideli, kad vestų dešimtmilijoninius raundus, kokių gausa pasižymėjo pastarieji metai. To rezultatas – vidutinis sandorio dydis šiemet nukrito iki 2,27 mln. Eur (2023 m. – 9,77 mln. Eur). 

Lyderis – „Ovoko“

Kaip minėta, viršūnėje atsidūrė „Ovoko“ su 20 mln. Eur, vienintelis lietuviškas startuolis, šiemet perkopęs 10 mln. Eur pritrauktos investicijos kartelę.

„Ovoko“ stipriu pagreičiu pasižymėjo jau keletą metų, pavyzdžiui, 2022 m. bendrovė pritraukė 14 mln. Eur, o anksčiau šiemet, remiantis 2023 m. Registrų centrui pateiktais duomenimis, atlikta VŽ analizė parodė, jog „Ovoko“ pernai buvo vienas greičiausiai augusių pažengusių lietuviškų startuolių. UAB „Ovoko“ pajamos 2023 m. augo 108%, iki 22,6 mln. Eur.

Išsipildė ir metų pradžioje ekosistemos ekspertų VŽ pateikta prognozė, kad „Ovoko“ yra vienas iš stebėtinų šių metų startuolių. Vienintele investuotoja tapo JAV rizikos kapitalo fondų valdytoja „Smash Capital“, o patys įkūrėjai akcentavo galimybę dirbti su nauju valdybos nariu tapusiu fondo partneriu Bradu Twohigu, anksčiau analogiškas pareigas ėjusiu „Vinted“.

„Atrodė natūralu eiti į rinkas, pritraukti daugiau lėšų, nes mūsų ambicija yra didelė ir tai ambicijai reikės papildomo kapitalo. Mes kuriame end-to-end sprendimą, kuris reikalauja didelių investicijų į produktą“, – VŽ rugsėjį sakė Justinas Baranovskis, „Ovoko“ vienas įkūrėjų ir vadovas.

Šią investiciją startuolis žada skirti produktui vystyti ir geografinei plėtrai. Apie 200 darbuotojų turinti bendrovė rugsėjį teigė per 18 mėnesių ketinanti paaugti dar apie 50%, arba 100 žmonių.

„Unicorns Lithuania“ vadovė G. Verbickaitė, kalbėdama apie „Ovoko“, nurodo, kad pagalba, kurios sulaukė šis startuolis, taip pat galėjo būti svarbi: tarp jo investuotojų ir valdybos narių yra Mantas Mikuckas, buvęs „Vinted“ vykdomasis vadovas.

„Neatmesčiau to kaip vieno iš sėkmės elementų. Tinklo efektas yra labai, labai svarbus. „Ovoko“ parodė labai gerus augimo skaičius, jie turėjo labai gerus mentorius bei pirmuosius investuotojus ir atrakino tam tikrą nišą, kuri buvo nepaliesta kitų verslų“, – sako ji.

Antroje vietoje pagal pritrauktos investicijos dydį atsidūrė ekosistemos senbuviai, pinigų perlaidų bendrovė „TransferGo“, į kurią 10 mln. USD (9,5 mln. Eur) investavo Taivano rizikos kapitalo fondų valdytoja „Taiwania Capital“.

Daumantas Dvilinskas, „TransferGo“ vadovas, VŽ sakė, kad „Taiwania Capital“ padvigubino bendrovės įvertį, palyginti su 2021 m. raundu, per kurį buvo pritraukta net 43 mln. Eur investicija. Tikslus įvertis nebuvo atskleidžiamas, tačiau iki išsvajoto vienaragio statuso „TransferGo“ vėl pritrūko. Šią investiciją vienas žinomiausių lietuviškų „fintech“ startuolių ketina panaudoti tolesnei plėtrai Azijoje.

Pagal per visą bendrovės istoriją pritrauktas investicijas „TransferGo“ užima ketvirtą vieną Lietuvos startuolių ekosistemoje, daugiau lėšų yra pritraukusi tik „Vinted“ (447,3 mln. Eur), „Nord Security“ (187,2 mln. Eur) ir „PVcase“ (109,4 mln. Eur).

„Deeptech“ ir gynyba

Šiemet tarp didžiausias investicijas pritraukusių startuolių įsiveržė kelios giliųjų technologijų („deeptech“) įmonės.

Vienas jų – 6,5 mln. Eur pritraukęs biotechnologijų startuolis „Biomatter“, po ilgo, tačiau giliųjų technologijų startuoliams būdingo tyrimų ir technologinės validacijos laikotarpio pereinantis į aktyvesnę produkto komercializavimo stadiją.

Šis startuolis su dirbtinio intelekto (DI) pagalba vysto naujus, gamtoje neegzistuojančius fermentus, o lietuvių mokslininkų sukurta platforma turi potencialo būti pritaikyta įvairiose srityse, nuo maisto gamybos iki pagalbos chemijos pramonei veikti švariau.

„Turime savo laboratoriją-biurą, tad iš esmės klausimas yra, kaip galime sėkmingai daryti tai, ką padarėme iki 2024 m., didesniu mastu – išplėsti savo laboratoriją, išvystyti verslo plėtrą, nes mūsų įmonę iki šiol 90–95% sudarė mokslininkai bei inžinieriai ir tik keli verslo plėtros darbuotojai, kurie ieškojo potencialių partnerių“, – rugpjūtį VŽ teigė Laurynas Karpus, „Biomatter“ vadovas ir vienas įkūrėjų.

Kitas į TOP 10 metų investicijų patekęs giliųjų technologijų startuolis yra 3 mln. Eur pritraukęs „Ligence“ – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų įkurta bendrovė vysto DI pagrindu veikiančią programinę įrangą, skirtą daliai širdies ultragarso tyrimo automatizuoti.

„Esminis tikslas yra gerokai stipriau žengti į Amerikos rinką – tiek į ligonines, tiek su komerciniais partneriais, – VŽ bendrovės planais dalijosi Arnas Karužas, vienas „Ligence“ įkūrėjų ir vadovas. – Mes jau dabar Amerikoje dirbame su dideliais medicinos centrais Jeilio, Johno Hopkinso universitetuose, taip pat plečiame klinikinius, ekonominius tyrimus.“

Neramūs geopolitiniai laikai diktuoja ir augančių investicijų į gynybos bei dvigubos paskirties startuolius poreikį.

Nors šios srities startuoliai tarp pačias didžiausias investicijas pritraukiančių kompanijų dar nepatenka, aktyvumo netrūksta ankstesnėje stadijoje – į gynybos ir dvigubos paskirties verslus investuoja vietos rizikos kapitalo fondai, pavyzdžiui, „ScaleWolf“ ar „Coinvest Capital“. 15 mln. Eur fondą platinti baigė „BSV Ventures“ (buv. „Baltic Sandbox Ventures“), prie kurio prisidėjo pernai veikti pradėjęs NATO inovacijų fondas.

Į dešimtuką vienas gynybos startuolis visgi pateko. Tai – 3,2 mln. Eur investiciją pritraukusi dronų technologijų bendrovė „Unmanned Defense Systems“.

Iššūkis – saugumas

Kaip minėta, startuolių pritraukiamos investicijos mažėja ne tik Lietuvoje. Rizikos kapitalo bendrovė „Atomico“ projektavo, kad šiemet Europos startuoliai bendrai pritrauks 45 mlrd. USD, šiek tiek mažiau nei 2023 m. (47 mlrd. USD).

Analitikos įmonės „CB Insights“ pateikti trečiojo ketvirčio duomenys rodė, kad liepą–rugsėjį pasaulio startuoliai pritraukė 54,7 mlrd. USD investicijų, o ši suma per vieną ketvirtį sumažėjo 20%.

Globaliai startuolių investicijas palaiko DI kompanijos – rizikos kapitalistų dėmesys jau trečius metus skaičiuojantį bumą išgyvenančio technologijų sektoriaus įmonėms vis dar neblėsta. Praėjusį ketvirtį pasaulyje 31% visų investicijų teko DI startuoliams, o ši proporcija auga nuo pat 2023 m. pradžios.

Lietuvoje, skirtingai nei JAV, nėra visame pasaulyje garsių DI startuolių ar šios technologijos elito atstovų, kurie gali įkurti startuolį ir dėl savo vardo po poros mėnesių jau gali pritraukti šimtamilijoninių investicijų.

Visgi Lietuva ir visas Baltijos šalių regionas dabar, gyvendamas agresorės Rusijos kaimynystėje, turi ir unikalių iššūkių, o startuolių bendruomenė šiemet atvirai pradėjo kalbėti apie tai, kad neteko stambių investicijų, nes daliai investuotojų Baltijos šalių regionas nebeatrodo pakankamai saugus.

„Mes iš kai kurių tai išgirdome tiesiai šviesiai – dabar šitas regionas mums yra aukštos rizikos ir valdyboje nusprendėme, kad čia kol kas neinvestuosime. Kalbame apie milijardinius fondus“, – VŽ anksčiau šiemet pasakojo Mantas Mikuckas, buvęs „Vinted“ vykdomasis vadovas ir vienas įkūrėjų.

M. Mikuckas ir „Unicorns Lithuania“ šiemet tapo naujos iniciatyvos, skatinančios šalies gynybai skirti bent 4% BVP, autoriais, prie jos taip pat prisidėjo ir kitos verslo asociacijos ar įmonės.

„Mes komforto nejaučiame nei kaip piliečiai, nei kaip verslas, o politiniu lygiu komfortas tebejaučiamas – galbūt apgins NATO, viskas bus gerai, gal nereikia skubėti. Egzistencinė problema neidentifikuojama ir sprendimai pasidaro per lėti“, – sakė jis.