Kinija nusitaikė į „Nvidią“: tirs dėl konkurencinių sąlygų pažeidimo

Kinijos valstybinėje žiniasklaidoje pranešta, kad „Nvidia“ yra įtariama pažeidusi įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė 2020 m., kuomet reguliatorius leido jai įsigyti „Mellanox Technologies Ltd“. 

Tačiau Kinijos valstybinė rinkos priežiūros administracija nepatikslino, kaip didžiausia pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) lustų tiekėja galėjo pažeisti Kinijos antimonopolinius įstatymus, rašo „Bloomberg“. 

Kai JAV įmonė 2019 m. pateikė 6,9 mlrd. USD pasiūlymą pirkti Izraelio lustų kūrėją „Mellanox Technologies“, kilo nuogąstavimų, kad Kinija gali užblokuoti šį sandorį dėl tvyrančios prekybos įtampos su JAV.

Tačiau Pekinas 2020 m. patvirtino sandorį, iškeldamas keletą sąlygų „Nvidiai“ ir susijungusio subjekto veiklai Kinijoje. Šios sąlygos apėmė draudimus priverstinai komplektuoti produktus, nustatyti nepagrįstas prekybos sąlygas, taikyti pirkimo apribojimus ir diskriminuoti klientus, kurie perka produktus atskirai.

„Nvidia“ iš karto neatsakė į žurnalistų prašymus pateikti komentarą. 

Po Kinijos reguliatoriaus pranešimo, prieš atsidarant biržai bendrovės akcijos kaina sumažėjo 2,2%.

Šis Kinijos žingsnis yra naujausias eskalacijos etapas kovoje dėl dominavimo technologijų, ypač DI, srityje. Būtent DI abi pasaulio galybės laiko esminiu nacionalinio saugumo aspektu.

Prieš savaitę JAV prezidento Joe Bideno administracija paskelbė dar vieną aukštųjų technologijų atminties lustų pardavimo Kinijai apribojimų raundą. 

Tai jau trečiasis JAV apribojimų raundas, taikomas Kinijai lustų srityje. Kaip skelbia CNN, Vašingtonas baiminasi, kad Kinija galėtų pasinaudoti DI siekdama karinio pranašumo. O JAV Prekybos departamento pareigūnai teigia, kad šie apribojimai sulėtins Kinijos DI lustų plėtrą.

Į tai Kinija sureagavo apribodama metalų, reikalingų paslaidininkiams gaminti, eksportą į JAV. 

Kinijos Prekybos ministerija taip pat  griežtai kritikavo JAV apribojimus, teigdama, kad jie kelia „rimtą grėsmę“ pasaulinių tiekimo grandinių stabilumui.

Įtampa tarp didžiųjų pasaulio valstybių tvyro jau kelis metus. Pirmuosius apribojimus lustų eksportui JAV įvedė 2022 m., kuomet uždraudė Kinijos bendrovėms įsigyti puslaidininkių gamybai naudojamos įrangos, kuri leistų sukurti pažangesnes nei 2014 m. lustų gamybos technologijas. Vėliau prie JAV veiksmų prisijungė ir Japonija su Nyderlandais. 

Iki tol „Nvidia“ Kinijoje sulaukdavo didelės lustų paklausos ir dominavo šalies DI lustų rinkoje užimdama didesnę nei 90% rinkos dalį, rašo „Reuters“.

Tačiau bendrovės lyderystę sumažino JAV pastangos užkirsti kelią Kinijai įsigyti pažangiausius pasaulyje lustus. Taip pat kinų rinkoje JAV lustų gamintoja susiduria su augančia vietinių bendrovių (pavyzdžiui, „Huawei“) konkurencija.

VŽ rašė, kad J. Bideno administracija bando ne tik suvaržyti Kiniją, bet ir stiprinti savo lustų gamybos bei mokslo pramonę. Šios pastangos pristatomos kaip vienas pagrindinių šalies strateginių tikslų.

Tam 2022 m. JAV Kongresas priėmė 280 mlrd. USD vertės Lustų ir mokslo aktą (angl. Chips and Science Act), kuriuo pažadėjo sustiprinti JAV pozicijas pasaulinėje konkurencijoje dėl technologijų ir žinių.

 Kaip akto pavadinimas ir sufleruoja, ypatingas dėmesys skiriamas būtent lustų gamybos industrijai. Tam iš visos pakete numatytos sumos skirta 52,7 mlrd. USD.