„Payseros“ naujovė – bankomatai

„Paysera“ VŽ nurodė, kad iki metų pabaigos ketinama pastatyti 5 bankomatus, į kuriuos bus investuota 75.000 Eur. Pirmasis iš šių bankomatų pastatytas pačios „Payseros“ būstinėje Pilaitėje, Vilniaus mieste, tiesa, bent jau kol kas sprendimai dar testuojami ir šią savaitę veikti nepradės.

Įnešti ir išsigryninti pinigus bendrovės klientai galės nenaudodami savo banko kortelių, jų atpažintis prie bankomatų vyks nuskaitant QR kodą.

„Grynųjų pinigų poreikis išlieka, nieko nepadarysi, todėl mes į šitą poreikį atsiliepiame“, – sprendimą vystyti kol kas labai kuklų fizinių bankomatų tinklą VŽ aiškina Marijus Plančiūnas, „Payseros“ vadovas.

Pasak jo, „Paysera“ neketina konkuruoti su bankais – nors tradicinių bankų valdomi tinklai taip pat traukiasi, bet šalia jų „Payseros“ statomi bankomatai tebėra it lašas jūroje: Lietuvos banko (LB) duomenimis, antrojo 2024 m. ketvirčio pabaigoje šalyje veikė 1.039 Lietuvos ir užsienio mokėjimo paslaugų tiekėjų prižiūrimi bankomatai.

„Jeigu tas įprotis (grynųjų pinigų naudojimas – VŽ) pasirodys labai aktualus, žinoma, plėsime, – sako M. Plančiūnas. – „Paysera“ tuo turbūt ir skiriasi nuo tradicinio banko, kad mes bėgame į priekį, į dalykus žiūrime kiek kitaip.“

Tai – ne pirmas šiemet paskelbtas „Payseros“ plėtros projektas. Vasarą VŽ skelbė, kad elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti bendrovė už neskelbiamą sumą įsigijo MB „Brand Lions“ sukurtą technologiją – virtualiąją kasą.

„Paysera“ taip pat deklaruoja plečianti savo paslaugų portfelį ir vystanti superprogramėlę – pastaruoju metu Europoje ir JAV vis daugiau susidomėjimo sulaukiančią koncepciją, pagal kurią vienoje mobiliojoje programėlėje būtų sutelktos plataus spektro paslaugos.

Ne kova su kortelėmis

Bankininkystė jau daugelį metų vis labiau keliasi į skaitmeninę erdvę – mažėja tiek fizinių aptarnavimo skyrių, tiek bankomatų skaičius, tad kodėl „Paysera“, finansinių technologijų įmonė, nusprendė, kad ir ribotą kiekį, statyti fizinius bankomatus?

Į šį klausimą M. Plančiūnas atsako, kad vienas iš „Payseros“ tikslų yra užtikrinti, jog žmogaus turtas būtų jam pasiekiamas be tarpininkų.

„Pinigai, kurie yra laimės arba gerovės reprezentacija, turi labai daug barjerų, taisyklių ir rizikų, – sako pašnekovas. Pavyzdžiui, jeigu nori ką nors nusipirkti, nueini į parduotuvę, atsiskaitai kortele ir pakeliui esi priklausomas nuo labai daug žaidėjų – tai yra ir kortelių aptarnavimo aparatas, ir pačios kortelės leidėjas, ir, galų gale, ryšio tiekėjas.“

Jis teigia, kad „Paysera“ savo bankomatuose klientams leis atsiimti pinigus nenaudojant kortelių, tačiau suskumba patikslinti, kad tai nėra bendrovės kova su kortelėmis.

„Tai tiesiog dar vienas būdas, kad žmonės galėtų išsiimti pinigus jiems įprastu būdu. Ilgalaikėje perspektyvoje to nematome, kad tai bus kažkokia bankomatų tinklo plėtra, tiesiog „Paysera“ nori suteikti visus, įprastus ir naujoviškus būdus pasiekti savo sąskaitą“, – teigia M. Plančiūnas.

Pasak „Payseros“, dėl pirmųjų bankomatų pastatymo deramasi su didžiausiais prekybos centrais. M. Plančiūno teigimu, dėl tolesnės bankomatų plėtros nuspręsta nėra, tai lems bandomojo projekto sėkmė.

Ateityje, anot pašnekovo, plėtra galėtų būti vykdoma tokiose vietose, kuriose dėl verslo specifikos visiškai atsisakyti grynųjų pinigų neįmanoma, pavyzdžiui, turguje, tačiau iškart akcentuoja, kad jokia plėtra šia kryptimi dabar nėra suplanuota. „Payseros“ vadovas kalba, kad plėtra galėtų būti vykdoma ne tik Lietuvoje.

„Mes nekalbame vien apie Lietuvą, mes kalbame, pavyzdžiui, apie tai, kad pinigų aptarnavimo aparatas jau yra Kosove. Mūsų tikslas nėra turėti (bankomatų – VŽ) visoje Lietuvoje, o ten, kur mūsų klientams būtų patogu, užuot važiavus į mūsų klientų aptarnavimo skyrių“, – teigia jis.